K. Budrys: siekiant atgrasyti Rusiją, gali prireikti išsiųsti šimtus tūkstančių karių

Lietuva

Kęstutis Budrys. ELTA / Žygimantas Gedvila

Karolina KonopackienėŠaltinis: ELTA

345246

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys teigia, kad nutraukus karą Ukrainoje, į šalį gali tekti siųsti šimtus tūkstančių karių, kurie atgrasytų Rusiją nuo karinių veiksmų ateityje.

Jungtinės Karalystės premjerui užsiminus apie galimybes siųsti karius į Ukrainą taikai palaikyti, ministras pažymi, kad apie tai, ar Lietuva prisidėtų prie tokios iniciatyvos, kalbėta dar pernai Prancūzijoje vykusiame viršūnių susitikime.

„Po prieš metus buvusio Paryžiuje viršūnių susitikimo, kur buvo svarstomos naujos galimos paramos Ukrainai formos, kur dalyvavo Respublikos prezidentas ir aš tuo metu buvau jo delegacijoje, taip pat kalbėjome apie galimą karių siuntimą. Ir tada Lietuva sakė, kad neatmetame tos opcijos, ir dabar mes neatmetame. Tačiau reikia eiti ir planuotis, kalbėti tada jau apie konkrečius dalykus, nes taikos palaikymas, taikos užtikrinimas esant vienam ar kitam mandatui, tai yra skirtingi dalykai“, – LNK žinioms sakė K. Budrys.

Pasak jo, net ir įvykus deryboms tarp Rusijos ir Ukrainos, turi būti imamasi stiprių sprendimų užkertant kelią Rusijos agresijai ateityje, o vienas jų ir yra Europos šalių karių siuntimas į Ukrainos teritoriją.

„Mes žinome, kokių skaičių reikia Rusijai atgrasyti. Kalba eina apie šimtus tūkstančių karių“ – kalbėjo ministras ir pridūrė, jog tai, kad Europos valstybės apie tai pagaliau garsiai diskutuoja, yra pasiekimas.

Kalbėdamas apie galimą taiką ar paliaubas, K. Budrys sako netikintis, kad Rusija laikysis susitarimo.

„Aš neturiu jokio tikėjimo, kad Rusija laikysis susitarimo, nes nemačiau nė vieno susitarimo, kuris būtų susijęs su taikos įvedimu, kurio ji laikėsi. Ji suras priežastis, kodėl tas vienas ar kitas yra blogas. Galų gale šitas karas 2022 metais vėl atsinaujino, nes Rusija sulaužė Minsko antrąjį susitarimą“, – akcentavo jis.

ELTA primena, kad Jungtinės Karalystės premjeras Keiras Starmeris paskelbė esąs pasirengęs dislokuoti karius Ukrainoje palaikyti taikai. Apie tokią galimybę taip pat prabilta prieš pirmadienį Paryžiuje numatytą Europos lyderių susitikimą, skirtą aptarti JAV prezidento Donaldo Trumpo planus „labai greitai“ pradėti derybas su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu dėl karo Ukrainoje baigties, nuošalyje paliekant Kyjivą ir Europą.

„Bet koks vaidmuo padedant užtikrinti Ukrainos saugumą padeda užtikrinti ir mūsų žemyno saugumą bei šios šalies saugumą“, – akcentavo jis.

Savo ruožtu tokios galimybės siųsti taikos palaikymo misiją į Ukrainą neatmeta ir Švedija.

Apie galimybes siųsti karių misijas į Ukrainą diskutuota ir bene prieš metus – tuomet Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė neatmetantis galimybės siųsti Prancūzijos sausumos pajėgas į Ukrainą. E. Macronas tvirtino, kad kiekviena šalis ateityje galėtų priimti savarankiškus sprendimus dėl karių dislokavimo.

Lietuvos politikai sveikino tokią Prancūzijos vadovo iniciatyvą, tačiau kelissyk patvirtino, jog kalbama tik apie mokomąsias misijas.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt