K. Budrys ragina griežtinti sankcijas Maskvai: reikia spausti Rusiją, nes jos apetitas tik didėja

Lietuva

Rusija / Pexels, K. Budrys / ELTA

Augustė LyberytėŠaltinis: ELTA

357792

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad Europos Sąjunga (ES) turėtų imtis ryžtingų sprendimų ir pritaikyti Rusijai griežtesnes ekonomines sankcijas. Pasak šalies diplomatijos vadovo, Bendrija vis dar neišnaudojo viso turimo ribojamų priemonių potencialo. Todėl nepaisant kai kurių lyderių svarstymų atlaisvinti sankcijas, ministras pabrėžė – Lietuva ragina didinti spaudimą Kremliui.

„Yra dar daug rezervo ir mes jo viso nesame išnaudoję. Bet kai kas jau linkę atsitraukinėti atgal ir sakyti, kad gerai, čia jau viskas, baigiame su Rusijos spaudimu, pereikime kažkur kitur. Ne. Lietuvos žinia yra – ne, išnaudokime iki galo, pasitikrinime, ar tikrai negalime pasiekti rezultato“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ sakė K. Budrys.

„Galime pasiekti rezultatą, reikia toliau spausti Rusiją, nes jos apetitas, matome per šias kelias savaites, jis tik didėja. Nes taip visada buvo. Reikalavimai yra nesibaigiantys. Tai yra puodas be dugno. Kiek ten kiši ranką, tiek ten jų ir bus – ir tą duokit, ir aną duokit, ir tas neteisybė, ir dar kažkas tai neteisybė, dar iš kažkurio praeito tūkstantmečio ištrauks kokią nors istorinę manipuliaciją ir dar ko nors pareikalaus. Visam tam sustabdyti yra tik tokios priemonės – kietosios. Kai nubrėži raudoną liniją ir ją gini“, – pabrėžė jis.

K. Budrio manymu, jeigu ES valstybių gretose nebūtų sprendimus blokuojančios Vengrijos, būtų paprasčiau priimti ne tik naujai ruošiamą 17-ąjį sankcijų paketą.

„Pats principas, kad sankcijos turi būti plečiamos, kad turime turėti 17-ąjį paketą, iš Lietuvos pusės nesikeičia, nes kaip minimum tai reiškia, kad mes negalime paleisti dabartinio sankcijų režimo. Nes tai, ko siekia Rusija – tai sankcijų nuėmimo“, – kalbėjo K. Budrys.

„Atsakymas, kodėl mes to negalime padaryti, yra aiškus – dėl to, kad tarp mūsų yra kitoje stovykloje, kitoje valtyje esančios valstybės – jeigu konkrečiai, viena valstybė – kuri tam procesui ne tai kad nepritaria, bet sabotuoja iš esmės“, – apgailestavo jis.

Be to, tęsė šalies diplomatijos vadovas, dėl Budapešto laikysenos ir anksčiau pritaikytos sankcijos galėjo būti gerokai griežtesnės.

„Mes jau dabar turėtume daug stipresnius paketus. 16-as galėjo būti (stipresnis – ELTA). Mes galėjome per pirmuosius paketus įvesti visa tai, kas yra skausminga Rusijai: per visas finansų įstaigas visiems uždaryti galimybę atsiskaitinėti tarptautinėse rinkose, taip pat per suskystintų gamtinių dujų eksportą anksčiau su JAV galėjome susitarti (...), ir taip pat per atominę energetiką. Per visas tas sritis, kurias sakome, kad reikia dėti į 17-ąjį paketą. Ir galbūt ir su naftos produktų kaina galėjome ambicingesni būti, ir nereikėtų šešėlinio laivyno Rusijai sukurti“, – svarstė ministras.

„Mes nesame pasiekę savo efektyvumo ribos ir su dabartinėmis sankcijomis. Ir yra ta valstybė, kuri visa tai sabotuoja. Ten mes ir esame įstrigę“, – pridūrė jis.

Tikina, jog reikia turėti įrankius dėl regioniniu mastu įvedamų sankcijų

Nerimaujant, ar Europos lyderiai po kelių mėnesių sutars pratęsti Rusijai taikomas sektorines sankcijas, Lietuvoje diskutuojama apie tai, jog tam tikri ekonominiai ribojimai galėtų būti įvedami vienašališkai arba regioniniu lygmeniu. Kaip skelbta, Užsienio reikalų ministerija (URM) yra užsiminusi apie tokią įstatyminę iniciatyvą.

K. Budrio teigimu, tam, jog būtų galima priimti atitinkamas sankcijas regioniniu lygmeniu, būtina turėti įrankius tokiems žingsniams įgyvendinti.

„Diskutuojame ir tą ir toliau darysime. Visų pirma, reikia turėti įrankius. Pats vertinimas, kad regioniniu mastu įgyvendinta priemonė tik tada būtų efektyvi, yra teisingas ir tas yra akivaizdu“, – nurodė jis.

„Jeigu darome tokį sanitarinį kordoną ir nepraleidžiame bent jau antžeminių transporto prekių, tai taip – visos regiono valstybės turi bendradarbiauti, kaip ir dabar bendradarbiaujame muitinių lygmenyje“, – dėstė K. Budrys.

Jo teigimu, Lietuva siekia sukurti mechanizmą ir dėlto derasi su Latvija, Lenkija bei tokį teisinį reguliavimą turinčia Estija.

„Negali būti Europos Sąjunga paimta vienos valstybės įkaitu ir pasakyti, kad mes nieko negalime pritaikyti ir tiek. Mes pasiduodame, viskas. Tai mes nepasiduodame, mes sakome, kad yra nacionalinės priemonės ir reikia jas pasiruošti“, – apibendrino šalies diplomatijos vadovas.

Primenama, kad liepos mėnesį baigs galioti Europos Sąjungos taikomos ekonominės sankcijos Rusijai – dėl jų pratęsimo Bendrijos lyderiai turės balsuoti iš naujo. Vis tik, baiminantis, jog ribojimams oponuojanti Vengrija gali vetuoti tokius sprendimus, Lietuvoje imta kalbėti apie galimybes sankcijas įvesti nacionaliniu ar regioniniu mastu.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt