Aktualu![]() | Gyvenimas![]() | Pramogos![]() | + Projektai![]() | Specialiosios rubrikos![]() |
|
|
Vilnius![]() | Kaunas![]() | Klaipėda![]() | Šiauliai![]() | Panevėžys![]() | Marijampolė![]() | Telšiai![]() | Alytus![]() | Tauragė![]() | Utena![]() |
Kęstutis Budrys. ELTA / Dainius Labutis
Martyna PikelytėŠaltinis: ELTA.LT
„Tikrai ištrauks, apie jį tikrai bus šnekama. Aš net neabejoju. Jeigu būsime minkšti – (ultimatumą – ELTA) ištrauks anksčiau“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ teigė K. Budrys.
2021 m. gruodį, tvyrant įtampai tarp pajėgas prie sienos su Ukraina sutelkusios Maskvos ir Vakarų, Rusija iškėlė ultimatumą NATO. Tuo metu Maskva reikalavo, kad Aljansas negali priimti jokių naujų narių ir ragino nesteigti jokių naujų karinių bazių buvusiose sovietinėse šalyse.
Siekiant parodyti tvirtesnę Europos poziciją, K. Budrys ragina Bendrijos politikus mažiau veltis į diskusijas ir imtis daugiau konkrečių iniciatyvų. Kaip galimus sprendimus ministras įvardijo papildomus įsipareigojimus gynybai, papildomą paramą Ukrainai ir sankcijų paketo Rusijai plėtimą.
„Tai, kad šiai dienai kai kurios šiaurės šalys teikia daugiau paramos nei kai kurios didžiosios valstybės kartu sudėjus – tai turi būti jiems spaudimo priemonė, kad užtenka šnekėti. (...) Reikia spausti, kad turėtų būti sprendimai“, – kalbėjo K. Budrys.
„Jeigu nori atsidurti prie to (taiko derybų – ELTA) stalo, yra būdas kaip nueiti prie to stalo – turi nusinešti vaišių. Nori daryti įtaką, nori turėti svertą – ne retoriniai svertai veikia Rusiją, Rusiją veikia lazdos. Mes turime tų lazdų – panaudokime. Jeigu po kelių savaičių liksime prie to paties, tai arba eisime į regioninius sprendimus, arba galėsime tik skųstis, kaip čia taip negerai atsitiko“, – pabrėžė jis.
Pastaruoju metu abejonių dėl JAV įsipareigojimų užtikrinti saugumą Europoje sukėlė į Baltuosius rūmus grįžusio Donaldo Trumpo pareiškimai. JAV lyderis nuolat akcentuoja, jog, Europos šalims neskiriant pakankamai dėmesio ir finansų gynybai bei saugumui, Jungtinės Valstijos gali pasitraukti iš NATO. D. Trumpas reikalauja, kad kiekvienos narės išlaidos gynybai sudarytų 5 proc. BVP.
Šiuo metu Lietuva gynybai skiria 4 proc. nuo BVP, o nuo kitų metų Valstybės gynimo taryba (VGT) šį skaičių siūlo padidinti iki 5-6 proc. nuo BVP.