K. Budrys: lietuvių verslo ryšius su Rusija reikėtų vertinti pagal jų turinį ir pasekmes

Lietuva

BNS/Fotobankas nuotr.

Etaplius.ltŠaltinis: BNS

242143

Lietuvos piliečių verslo ryšius su Rusija reikėtų vertinti pagal jų turinį ir pasekmes, sako prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys.

„Reikėtų žiūrėti į tų ryšių turinį, apie ką jie yra, kas yra vykdoma, kokio pobūdžio – ar prekyba, ar importas, ar eksportas, ar investicijos tiek Rusijos verslo Lietuvoje, tiek Lietuvos verslo Rusijoje – ir tada vertinti, kokias pasekmes tai mums sukuria“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė K. Budrys.

„Dėl to neturėtume iškart skubėti viskam užklijuoti vienos etiketės ir sakyti, kad viskas savaime yra blogai, ar viskas yra grėsmė, ar viskas yra leidžiama ir bet kaip gali veikti“, – teigė prezidento patarėjas.

Pasak jo, Lietuvos strateginiai sektoriai nuo Rusijos įtakos buvo apsaugoti dar prieš karą Ukrainoje.

„Viskas, kas susiję su mūsų strateginiais, pagrindiniais sektoriais, nuo kurių priklauso valstybės funkcionavimo kokybė ir išvis, ar valstybė, kaip tokia, veikia, tai mes esame juos apsaugoję pakankamai rimtai dar iki karo“, – teigė K. Budrys.

„Kitos sritys – reikia vertinti priklausomai nuo to, kas yra daroma. Ar tai vis dėlto yra vien tik prekyba, ar tai jautrūs sektoriai pačioje Rusijoje ir panašiai“, – kalbėjo prezidento patarėjas.

Seimo Ateities komiteto vadovas liberalas Raimundas Lopata siūlo įstatymiškai uždrausti visus verslo ryšius su valstybėmis, kurias Lietuva yra pripažinusi teroristinėmis.

R. Lopata siūlo nustatyti, kad Seimui bet kokią valstybę pripažinus teroristine ar remiančia terorizmą, su ja ar joje įsteigtu ar kitaip veikiančiu verslu nebūtų galimi jokie verslo santykiai.

Šių metų vasarį Rusijai užpuolus Ukrainą, Lietuvos Seimas vienbalsiai konstatavo, kad Rusija yra „terorizmą remianti ir vykdanti valstybė“.

Pasak K. Budrio, šiuo atveju reikalinga diskusija apie tai, kokias teisines pasekmes sukuria valstybės pripažinimas teroristine ir, ar tai nėra tik politinis įvardijimas.

„Mes to turinio nacionalinio dar nesame sukūrę. Įvardijame, kad valstybė yra remianti terorizmą, priskiriame tokiai kategorijai – kokios teisinės pasekmės iš to iš karto atsiranda? Tai Lietuvoje mes to automatizmo dar neturime, todėl tikrai turime diskutuoti, ar tai reiškia daugiau nei tik politinį įvardijimą“, – teigė prezidento patarėjas.

Pasak jo, kitos valstybės pripažinimas teroristine turėtų paliesti ne tik verslo sektorių.

„Tai nėra vien tik apie verslą. Jeigu jau mes kalbame, kad iš viso turime užkardyti tokios valstybės veiklą, tai turime turėti plačią diskusiją dėl kitų sričių ir verslo čia tikrai neišskirčiau“, – sakė K. Budrys.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt