K. Budrys: Lietuva ragins nesustoti ties 15-uoju sankcijų Rusijai paketu, plėsti ribojimus rusiškoms gamtinėms dujoms

Lietuva

Kęstutis Budrys / Žygimantas Gedvila/ELTA

Ūla KlimaševskaŠaltinis: ELTA

Europos Sąjungai (ES) rengiant 15-ąjį sankcijų Rusijai paketą, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad Lietuva ragins toliau didinti spaudimą agresorės ekonomikai ir plėsti europines sankcijas Rusijos gamtinėms dujoms.

„Turime susilpninti Rusijos ekonomiką, kartu – ir jos karo mašiną, taip pat remti Ukrainą viskuo, kuo tik jai reikės. Norėdami pasiekti pirmąjį tikslą, žinoma, palaikome 15-ąjį sankcijų paketą ir kartu sakome, kad jo negana. Turime tęsti šį procesą – Rusijoje vis dar veikia daugiau nei 600 Europos įmonių, turime tai sustabdyti, nes jos tiesiogiai remia Rusijos ekonomiką“, – žurnalistams Briuselyje pirmadienį sakė K. Budrys

Bendrijos Užsienio reikalų tarybos posėdyje dalyvaujantis Lietuvos diplomatijos vadovas taip pat pridūrė, kad Lietuva ragins europiniu lygiu plėsti sankcijas Rusijos gamtinėms dujoms.

„Kitas dalykas – turime įvesti sankcijas rusiškoms suskystintoms gamtinėms dujoms. Net šiais metais Europa perka apie nei 6 milijardus barelių dujų. Trečias dalykas – turime padidinti tarifus rusiškoms ir baltarusiškoms prekėms“, – akcentavo K. Budrys.

Lapkričio pabaigoje ES pirmą kartą svarstė naują, 15-ąjį sankcijų Rusijai paketą, apimantį priemones, nukreiptas prieš Kinijos bendroves, gaminančias dronus, skirtus Rusijos karui su Ukraina.

27 valstybių narių atstovai aptarė naujus Europos Komisijos pasiūlymus 15-ajam ES sankcijų paketui, praėjus daugiau nei dvejiems metams po plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios.

Pranešta, kad pasiūlymuose taip pat numatyta imtis griežtesnių veiksmų prieš vadinamąjį Rusijos šešėlinį laivyną, naudojamą naftai ir naftos produktams gabenti.

Šių metų birželio pabaigoje ES patvirtino 14-ąjį sankcijų Rusijai paketą, kuris draudžia investicijas į rusiškų suskystintų dujų projektus. Jis turėtų panaikinti ir spragas, kurios leidžia apeiti sankcijas – pavyzdžiui, vis dar leidžiančias Rusijos ginklų pramonei naudoti Vakarų technologijas ginkluotei karui Ukrainoje gaminti.

Europos Komisijos duomenimis, pirmąjį 2024 m. pusmetį Rusijos tiekiamos dujos sudarė 18 proc. dujų importo į ES. Tai atitinka 25,4 mlrd. kubinių metrų. Pirmąjį praėjusių metų pusmetį importas iš Rusijos sudarė 14 proc. – iš viso 21,2 mlrd. kubinių metrų.

Rusija aplenkė JAV ir vėl tapo antra didžiausia dujų ES tiekėja po Norvegijos, daugiausia dujų tiekia Slovakijai, Vengrijai ir Austrijai.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt