K. Budrys: efektyviausia priemonė įtikinti NATO nares didinti gynybos išlaidas yra JAV prezidentas

Lietuva

Kęstutis Budrys / Dainius Labutis/ELTA

Ūla KlimaševskaŠaltinis: ELTA

Efektyviausiai NATO valstybes nares investuoti į savo gynybą šiuo metu gali Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentas Donaldas Trumpas, įsitikinęs užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.

„Pirmoji priemonė, kuri turėtų paveikti sprendimų priėmėjus, šiuo metu pati efektyviausia – yra prezidentas Trumpas. Ir tas yra absoliučiai aišku – niekas neturi tokių argumentų ir tokių įrankių, kaip turi jis, sakydamas, kad čia, čia ir čia yra problema, jūs turite tai padaryti“, – žurnalistams Briuselyje penktadienį kalbėjo K. Budrys.

Visgi, anot jo, NATO narės turi bendrą sutarimą, kad kiekvienai iš jų yra būtina didinti savo saugumui skiriamas lėšas.

„Aplink stalą, kur buvo diskutuojama, 32 valstybės – nei viena nepasakė, kad nedidins gynybos išlaidų, nei viena nepaneigė poreikio didinti gynybos išlaidas“, – tikino K. Budrys.

Lietuvos diplomatijos vadovo teigimu, politikams suprantant, kad priimti tokius sprendimus nebus lengva, jie palaikymą savo šalių saugumo stiprinimui jausti turi ir iš visuomenės.

„Reikia pasiekti politikus, kiek kita žinia turi pasiekti visuomenę, kad remtų politikų sprendimus. Mes suprantame, kad tai nėra tiesiog atidėti pinigai, kurių nenori paimti ir panaudoti – juos reikia surinkti, reikės kažkam neduoti, prioritetizavimo klausimas“, – pabrėžė politikas.

Pietų Europos valstybėms ypač stipriai priešinantis gynybos išlaidų didinimui, K. Budrys pažymėjo, kad politikus būtina įtikinti, jog norint pasiekti taiką būtinas stiprus NATO.

„Karas griauna civilines sistemas, tarptautines struktūras, griauna valiutas, griauna pramonę, griauna darbo vietas, griauna gyvenimus. Nėra tokio konflikto scenarijaus NATO, ar jis būtų minimalus, ar regioninis didesnis, ar visa apimantis, kad nepasiektų kurio nors krašto Pietų Europoje ar kitoje vietoje. Visus pasieks, visus tai paveiks ir tai kainuos daug daugiau negu šiandien padidinti gynybos išlaidas“, – tikino ministras.

Šia tema jis tikino jau kalbėjęs su Ispanijos užsienio reikalų ministru.

Lietuva siekia iki 2030-ųjų krašto apsaugai skirti 5-6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Kaip jau skelbta, per artimiausius metus surinkti papildomus 10-12 mlrd. eurų gynybai reikia norint suformuoti visus nacionalinės divizijos ir kitus kritinius kariuomenės operacinius pajėgumus.

Tokį sprendimą Valstybės gynimo taryba (VGT) priėmė sausį, tikimąsi, kad krašto apsaugos finansavimas šiemet kartu su skolos instrumentais pasieks 4 proc. BVP.

Premjeras G. Paluckas anksčiau sakė, jog 2026 m. gynybos finansavimas sieks 5,25 proc. BVP.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt