Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Kęstutis Budrys / Andriaus Ufarto nuotr.
Gailė Jaruševičiūtė-MockuvienėŠaltinis: ELTA
„Taip, buvo gautas laiškas, kur išreikšti nuogąstavimai, pastebėjimai, bet kažko naujo, atskleidžiančio apie ką nebūtume kalbėję, ten nebuvo“, – teigė K. Budrys.
Reaguodamas į „valstiečio“ Dainiaus Gaižausko paskelbtą informaciją apie kariuomenės vado kreipimąsi, patarėjas akcentuoja, kad temą dėl krašto apsaugos sistemos skaidrumo yra bandoma išnaudoti rinkiminiams tikslams.
„Žinoma, kad rinkimų laikotarpiu tai yra visiškai natūralu, kad yra traukiama viskas ir bet kas, kas yra po ranka, ne visada pagalvojant, kokias pasekmes tai sukels ilgesniu laikotarpiu – ne tik tas savaites, kurios liko iki rinkimų, ne tik kalbant apie savo rinkėjus ar apjuodinant oponentą, bet ir apie tai, kas pasilieka. Tai čia prezidentas tai ir akcentavo, kad yra daroma žala Lietuvos nacionaliniam saugumui, pakabinant dar daugiau šešėlių“, – sakė K. Budrys.
„Mes jau turėjome čia tokią šešėlių pakabinimo istoriją, kaip prisimenate, kai kreipėsi krašto apsaugos ministrai dėl galimos korupcijos krašto apsaugos sistemoje ir kariuomenėje konkrečiai. Tai dabar lygiai taip pat – dar papildomų šešėlių kabinama, kai eina kalba apie neskaidrius dronų įsigijimus ir panašiai“, – pridūrė jis, akcentuodamas droninio pajėgumo vystymo svarbą.
Todėl K. Budrys teigia, kad atskiro audito dėl dronų įsigijimo skaidrumo nereikėtų pradėti. Visgi, pasak jo, krašto apsaugos sistemos įsigijimai turi būti nuolat tikrinami.
„Dabar sustabdyti visus procesus ir peržiūrėti atgal, ar viskas buvo gerai padaryta, tai tokių drastiškų priemonių vargu bau. Turi būti indikacijos, kodėl mes tai darome arba pagrįstumas, proporcingumas. Bet tai kad turi nuolat būti prižiūrima, kai vykdomi pirkimai – vienareikšmiai“, – sakė jis.
Praėjusią savaitę D. Gaižauskas, kreipdamasis iš Seimo plenarinių posėdžių salės tribūnos teigė, kad vasarą kadenciją baigiantis V. Rupšys slaptu laišku kreipėsi į šalies vadovus. Anot „valstiečio“, pastarajame laiške atsargos generolas atkreipė dėmesį į dalį problemų krašto apsaugos sistemoje.
ELTA kreipėsi į šalies vadovus, teiraujantis, ar jie išties sulaukė buvusio kariuomenės vado laiško ir ar gali atskleisti rašto turinį.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen patvirtino, jog toks V. Rupšio raštas buvo gautas. Tačiau ji pažymėjo – laiško informacija nėra viešintina.
Kad laiškas buvo grifuotas slaptumo žyme patvirtino ir premjerė Ingrida Šimonytė. Tačiau ministrė pirmininkė pridūrė, jog, jos nuomone, V. Rupšio laiške nebuvo informacijos, kuri iki tol valstybės vadovams nebuvo žinoma.
Primename, kad praėjusį antradienį Seime kilo ginčas tarp Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) nario Dainiaus Gaižausko ir krašto apsaugos ministro Lauryno Kasčiūno. Opozicijos atstovas kaltino konservatorių juodinant Lietuvos karininkiją ir kerštaujant buvusiam kariuomenės vadui Valdemarui Rupšiui.
D. Gaižauskas taip pat pareiškė, kad Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariams konfliktai tarp KAM ir kariuomenės paaiškėjo vasarą, kai, D. Gaižausko teigimu, slaptu laišku į valstybės vadovus kreipėsi pats V. Rupšys. LVŽS narys tvirtino, jog kreipimesi buvęs kariuomenės vadas atkreipė dėmesį į stringantį pasirengimą priimti vokiečių karių brigadą, kėlė klausimus dėl bepiločių orlaivių įsigijimo skaidrumo.
Savo ruožtu krašto apsaugos ministras atmetė tokią opozicijos atstovo kritiką ir atkirto – didžiausią nepagarbą Lietuvos karininkijai pademonstravo pats V. Rupšys. Pastaruoju metu buvęs kariuomenės vadas atsirado dėmesio centre, kai paaiškėjo, kad atsargos generolas prieš dvejus metus už kariuomenės lėšas susidėjo dantų implantus.