Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Budintis BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt
Pirmadienį Smiltynėje ties molu į Baltijos jūrą buvo paleisti du ruoniukai, kurie pavasarį nusilpę ir sužaloti pateko į Lietuvos jūrų muziejų.
Tapkite mūsų draugu „Facebook“ ir sekite svarbiausias Klaipėdos krašto naujienas!
Tai du patinėliai - Aprilis ir Mažylis. Aprilį balandžio 1-ąją muziejaus biologams atnešė Smiltynės pakrante vaikščioję žmonės. Gyvūnėlis tada svėrė apie 13 kg, ant jo kūnelio žiojėjo įkandimų žymės. Skyrus antibiotikus, jis gretai pradėjo gyti.
Po savaitės nuo Monciškių buvo atvežtas dar vienas labai mažas skurdukas, kuris nesvėrė nė 10 kg, tai - mažiausias į muziejų patekęs ruoniukas. Vos išvydęs pasaulį ruoniukas sveria bent 3 kg daugiau. Šis ruoniukas gavo Mažylio vardą, per pirmąją savaitę priaugo net kilogramą.
Dabar abu ruoniukai sveria daugiau nei 40 kg, o mažylis net storesnis už Aprilį. Mat jis taisėsi labai spėriai - jau per pirmąją savaitę priaugo kilogramą.
Lietuvos pakrantėje ruoniai vaikų neveda ir patys nuolat čia negyvena. Artimiausios jų kolonijos įsikūrusios Saremos salose, Rygos, Botnijos, Gdansko įlankose. Ruonės paprastai vaikuojasi ant ledo lyčių, tačiau pastarosios žiemos buvo šiltos ir Baltija neužšalo, todėl ruonėms teko vaikus vesti pakrantėse. O krantas jūrų žinduoliams pavojingas - čia ir laukiniai gyvūnai, ir žmonės su šunimis. Todėl išgąsdinti ruoniukai atsiduria vandeny, o jūros srovės ir vėjai juos atneša iki mūsų.
Lietuvos jūrų muziejaus Jūrų paukščių ir žinduolių skyriaus vedėjas Arūnas Grušas gali papasakoti apie šešiasdešimt išgelbėtų Baltijos pilkųjų ruoniukų istorijų. Tiek jų per 27 metus buvo gydyta ir slaugyta muziejuje. Didžioji dalis jų grįžo atgal į Baltiją. Tie ruoniukai, kurie dėl patirtų sužalojimų nebegalėjo grįžti į laisvę, buvo padovanoti užsienio šalių zoologijos sodams.
ELTA