PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Kultūra2025 m. Liepos 30 d. 17:47

Jūros šventėje pristatyti tradiciniai Kuršėnų krašto amatai

Šiauliai

Linos Šukienės nuotr.

Alina MilašienėŠaltinis: Šiaulių rajono savivaldybės etninės kultūros ir tradicinių amatų centras


376403

Šių metų liepos 25–26 dienomis Klaipėda sukvietė visą Lietuvą į vieną didžiausių ir seniausias tradicijas turinčių šalies renginių – 91-ąją Klaipėdos Jūros šventę. Tai ne tik renginių ciklas – tai jausmas, kad priklausai kažkam didesniam. Šių metų šventės šūkis – „TAIP SKAMBA JŪRA“ – simboliškai apibūdina ryšį su vėju, bangomis, istorija ir laisve.

Kartą per metus uostamiestis prisikelia tarsi gyva legenda: atsiveria visos gatvės, uostas tampa didžiule scena, o pati jūra – pagrindine veikėja. Vos įžengus į miesto centrą, pasitinka šventinis šurmulys: laivų signalai, dūdų orkestrų garsai, o senamiesčio gatvės mirga nuo tautodailininkų dirbinių bei jūros motyvais puoštų suvenyrų.

Prie Danės upės krantinės, kur išdidžiai stovi burlaiviai ir karo laivai, renkasi šeimos. Vaikai mojuoja jūrininkams, o seneliai su nostalgija dalijasi prisiminimais apie senąją Klaipėdą.

Vienas įspūdingiausių momentų – jūrininkų paradas. Tai diena tiems, kurie pažįsta bangas iš arti. Kartu žygiuoja orkestrai, šokėjai, skamba maršai ir dainos apie jūrą. Tai pagarba jūreivystės tradicijoms ir žmonėms, kurie gyvena su jūra širdyje.

Vakare, kai saulė nusileidžia už marių horizonto, miestas netyla – prasideda koncertai, meninės instaliacijos, šviesų šou. O naktį dangų nušviečia spalvingi fejerverkai. Tą akimirką atrodo, kad net pati jūra sulaiko kvėpavimą, stebėdama šį reginį.

Šiųmetė šventė kvietė pajusti ne tik bangų ritmą, bet ir tautos šaknų pulsą. Į šventinį šurmulį jau antrus metus iš eilės įsiliejo ir Šiaulių rajono savivaldybės etninės kultūros ir tradicinių amatų centras. Šiaulių rajono atstovai į Jūros šventę vyko ne tik kaip žemaičių krašto kultūros puoselėtojai, bet ir lietuvių tradicinių amatų skleidėjai. Dalyvavimas šventėje tapo ne tik reprezentaciniu žingsniu, bet ir gyva edukacija, primenančia, kad tradiciniai amatai – tai visos šalies vertybė, saugotina ir perduotina ateities kartoms.

Šventės metu savo meistrystę demonstravo žymūs Kuršėnų krašto amatininkai. VII Lietuvos puodžių karalius Algimantas Tamašauskas ir tautodailininkė Alina Milašienė supažindino su puodininkystės paslaptimis. Pažinti audimo amatą kvietė Šiaulių rajono savivaldybės etninės kultūros ir tradicinių amatų centro direktorė, audėja Birutė Poškienė. Tautodailininkė Marytė Janulienė pristatė vytelių pynimo subtilybes. Raimondas Baškys, tautinio paveldo meistras, demonstravo medžio drožybą. Kuršėnų dvaro kultūros paveldą ir centro veiklas šventės svečiams pristatė etninės kultūros ir tradicinių amatų centro direktorės pavaduotoja Lina Šukienė.

Kuršėnų meistrų darbą žmonės ne tik stebėjo, bet ir patys įsitraukė į kūrybą – žiedė molines puodynes, pynė krepšelius, drožė šaukštus, audė tautines juostas.

Ypatingai didelio smalsuolių būrio sulaukė šamotinio molio indelių degimo ir impregnavimo duonos raugu pristatymas. Keramikos meistrai nepabūgo ir iš Kuršėnų į šventę atsivežė keramikos krosnį, kubilą raugui ir didžiules reples, skirtas ištraukti įkaitusius dirbinius iš pečiaus. Kiekvienas norintis turėjo galimybę pats ištraukti įkaitusį dubenėlį ir panardinti jį į raugą – taip indas ne tik buvo nudažomas, bet ir natūraliai impregnuojamas. Keramikos impregnavimas duonos raugu – ne tik techninis procesas, bet ir ritualinė patirtis, kurios metu kiekvienas dalyvis galėjo pažinti senąsias tradicijas.

Toks aktyvus ir betarpiškas meistrų ir Jūros šventės svečių dalyvavimas amatininkų veiklose įprasmino ne tik Žemaitijos, bet ir visos Lietuvos amatų tradicijų gyvumą, jų gebėjimą jungti žmones, puoselėti kūrybiškumą bei pasididžiavimą savo šaknimis. Vis dažniau žmonės supranta, kodėl svarbu sugrįžti prie tautos šaknų. Kiekvienas rankomis pintas krepšelis, drožtas šaukštas ar austas rankšluostis pasakoja apie Lietuvą – gyvą, kūrybingą, išdidžią ir tvirtą tautą, kuri moka švęsti ne tik jūrą, bet ir savo širdyje nešiojamus amatus. Senieji amatai – tai ne tik praeitis. Tai mūsų kultūrinė tapatybė, gyvas ryšys su protėvių pasauliu. Jie moko kantrybės, kūrybiškumo, bendrystės ir pagarbos darbui. Tai paveldas, kurį privalome saugoti, puoselėti ir perduoti ateinančioms kartoms.

Tradicinius amatus išbandyti, kartu kurti, gaminti, demonstruoti ir pristatyti padėjo Šiaulių rajono savivaldybės etninės kultūros ir tradicinių amatų centro įgyvendinamas projektas Kuršėnų krašto tradiciniai amatai: kurk, gamink, demonstruok, pristatyk“, o d alyvavimas Jūros šventėje dar kartą parodė, kad etninės kultūros ir tradicinių amatų centras, kuriame dirba net keturi tradicinių amatų meistrai, yra ne tik regioninės kultūros židinys, bet ir žemaičių krašto tradicijų puoselėtojas. Tai kolektyvas, kuris žino, ką reiškia saugoti, dalintis ir įkvėpti – tiek vietinius gyventojus, tiek svečius iš visos Lietuvos.


Foto galerija:


#JŪROS ŠVENTĖ#KURŠĖNAI#AMATAI#KULTŪRA#ŠIAULIŲ RAJONAS