Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Etaplius.ltŠaltinis: Palangos miesto savivaldybės inf.
Jurginių šventės pagrindas – iš seniausių laikų likę ir šiandien vietos išskirtinumą parodantys papročiai: iškilmingos eitynės iki Birutės kalno, pamaldos prie Šv. Jurgio koplyčios, žirgų pasirodymai. Tikėta, kad smagiai pagarbinus Šv. Jurgį, nugalimas ligų, bado ir kitų negerovių slibinas(vietinių vadintas „smakas“), todėl Jurginių giesmėms, dainoms, rateliams buvo priskiriama magiška galia. Šventės tikslas - suteikti galimybę pajusti ryšį su protėvių pasaulėjauta, kultūra, pagarba gamtai. Jurginių šventės tradiciją Palangoje puoselėja Palangos kultūros centro folkloro ansamblis „Mėguva“.
Žaluma ir tvarumas
Legendomis apipintas Birutės kalnas – šventa vieta ne tik palangiškiui, bet ir kiekvienam lietuviui. Kalną tyrinėję archeologai atskleidė svarbią paslaptį – čia buvusi dangaus šviesulių stebykla. Ji rodo, kad balandžio 23-oji buvusi svarbiausia palangiškių šventė – tai Jurginės arba Jorė. Šiemet šią svarbią datą pažymint, Palangos vaikai kartu su žolininke Danute Kunčiene Pasakų parke pradės pirmuosius žemės budinimo žaidimus. Taip pat festivalio pradžią paminės nuo balandžio 23 dienos eksponuojama palangiškės tautodailininkės Irenos Kvedarienės, „Aukso vainiko 2023“ nominantės, medžio raižinių paroda Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje.
Kaip ir kasmet, festivalyje ypatingas dėmesys skiriamas tvarumo idėjoms. Balandžio 26 dieną, penktadienį, nuo 11 iki 15 valandos Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centras kviečia atsinešti ir keistis savo paties užaugintais gėlių ar daržovių daigeliais, sodinukais, kambarinėmis gėlėmis ar šiltnamio augalais. O 14 val. Palangos kurorto muziejaus kieme suplevėsuos skiautinių paroda „Jorės vėjyje“. Skiautinių menas moko gyventi tvariai. Seniau moterys neišmesdavo nei mažiausios medžiagos skiautelės. Nunešiotą rūbą persiūdavo vaikams, paskui iš likučių ausdavo, siūdavo buičiai reikalingus daiktus. „Tapome vartotojiška visuomene, tad skiautiniai – puikus būdas suteikti daiktams antrąjį gyvenimą. Svarbu, jog kruopščiai kuriamas daiktas skleistų ir žinią. Smagu, kai anūkai močiutės skiautinyje atpažįsta kūrybingai panaudotą senelio pižamą, seną sodo užuolaidą ar babos naktinių marškinių motyvus“ , – sako viena Palangos auksarankių Leonora Griciuvienė.
Šventės organizatoriai ragina į visus renginius eiti pėsčiomis arba naudotis tvariomis transporto priemonėmis. O penktadienio vakarą Jono Šliūpo muziejus kviečia į išskirtinį naktinį žygį „Tamsoje atgiję kuršių šešėliai“, kurį ves kraštotyrininkas, kuršių kultūros rekonstruktorius Denisas Nikitenka. Šis Jorės naktinis žygis – puikus, šiurpiai egzotiškas, bet labai prasmingas žinių ir potyrių kokteilis penktadienio vakarui.
Festivalio ašis – žirgas
Kodėl palangiškiai pasirinko Šv. Jurgį? Jam priklausė audros debesis tvarkyti – tai labai svarbu žvejams ir jūreiviams. Per pajūrį ėjo svarbūs prekybos, pašto, karo žygių keliai, o svarbiausia transporto priemonė buvo žirgas. Todėl čia, Palangoje, žirgai buvo itin gerbiami ir mylimi. Balandžio 26 dieną, penktadienį, nuo 13 iki 16 valandos šeimos ir visi žirgų mylėtojai kviečiami į žirgynus susipažinti su žirgais ir jų šeimininkais (registracija: +370 680 11123 „Horseland“, +370 690 72788 „JSK Happy Horse“, +370 686 12900 „Lyderis“). O šeštadienį 10 val. „Horseland“ žirgyne stebėsime žirgų konkūrų varžybas, vienas iš pagrindinių prizų - Palangos Jurginių taurė. Nuo 15 val. įvairiose Palangos vietose vyks folkloro ansamblių pasirodymai. 16.30 val. visi festivalio lankytojai kviečiami jungtis į eitynes su žirgais, dainomis ir šokiais nuo Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios į Birutės parką. Čia tarp žaliuojančių pušynų ir tvenkinių prie Gintaro muziejaus klausysimės unikalios kolektyvų bendrai atliekamos gamtos ir folkloro sutartinės „Žemė kėlė žolę“. Skambės ragų, skudučių, lumzdelių muzika, piemenų raliavimai ir oliavimai, sutartinės, improvizacijos dūdmaišiais ir kitais pučiamaisiais liaudies instrumentais, kanklėmis.
Sutemus visus kviečiame prie tilto. Čia 22 valandą prasidės teatralizuota ugnies ir šviesų misterija „Jurgi, paimk raktus“. Šv. Jurgio kova su smaku simbolizuoja gėrio ir blogio, ne tik pasaulyje siūbuojančio, bet ir tūnančių mumyse, kovą. Ar pavyks Šv. Jurgiui - taikos nešėjui - laimėti? Sudeginus smaką, nuo 23 valandos visi kviečiami užsukti į „Žirgapolkės“ naktišokius viešbutyje „Palangos Žuvėdra“ ir apsisukti bent viename ratelyje su linksmaisiais folkloro ansambliais.
Gamtos ir žmogaus harmonija
Balandžio 28 d., sekmadienį, 11 valandą bėgimo entuziastai dalyvaus bėgime „Pralenk žirgą“. Kasmet ilginama trasa šiemet simboliškai tiesiama nuo Žemaičių Alkos iki Birutės parko. Dalyviai įveiks daugiau nei 16 kilometrų. 12 val. ant Birutės kalno prie Šv. Jurgio koplyčios bus aukojamos Šv. Mišios už Lietuvos žemdirbius. Mišių metų folkloro ansambliai giedos tradicines giesmes.
Kurorto gamta turi ypatingo žavesio pavasarį, kai pradeda sprogti pumpurai ir žaliuoti medžiai. Todėl kviečiame visus kartu su šeimomis nepraleisti progos sudalyvauti Jurginėjimo linksmybėse Birutės parke prie rotondos. Atsinešus savo kiaušinių bus galimybė išsikepti skaniausios kiaušinienės, vyks įvairūs žaidimai bei edukacijos.
Viso festivalio metu Palangos turguje, Senojo turgaus gatvėje ir centrinėje aikštėje šurmuliuos Jurgio mugė, kurios metu galėsite įsigyti vaismedžių, vaiskrūmių, sodinukų, gėlių ir jų daigų, gydomųjų, prieskoninių, dekoratyvinių augalų bei įvairių tautodailininkų darbų. O norintys atrasti išskirtinius Palangos gamtinius objektus žais orientacinį pasivaikščiojimo žaidimą „Surask Jurgio raktus“ (raktai www.facebook.com/jurginespalangoje).