Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Birutė MontvilienėŠaltinis: Etaplius.lt
Kazlų Rūdos savivaldybės Jūrės miestelio kultūros namų vadovė Vitalija Raulynaitienė, miestelio bibliotekininkė Sigita Jarockienė ir iniciatyvios vietos bendruomenės aktyvistai kultūros namuose surengė gražią teminę popietę ,,Meilė, tikėjimas, patriotizmas“.
Šioje popietėje miestelio gyventojams buvo pristatyta daug metų Jūrėje gyvenusios poetės Aldonos Ivaškevičiūtės-Blažienės kūryba ir jos sutuoktinio Ričardo Blažio trumpabangininko hobis. Be to, tuo pačiu kultūros namuose buvo surengta A. Ivaškevičiūtės-Blažienės išleistų knygų paroda ir iš viso pasaulio radijo mėgėją R. Blažį pasiekusių, jo užmegztą radijo ryšį patvirtinančių kortelių ir kitų suvenyrų bei trofėjų paroda.
Pradėdama renginį V. Raulynaitienė sakė, kad idėją suorganizuoti renginių ciklą miestelio gyventojų pomėgiams pristatyti jai pasufleravo aktyviai Jūrės miestelio bendruomenės gyvenime dalyvaujantis humanitarinių mokslų daktaras, profesorius Juozas Banionis. Būtent profesorius pasiūlė ir pirmojo renginio „herojus“ sutuoktinius Aldoną ir Ričardą Blažius. Tiesa, kadangi šie žmonės yra labai kuklūs, renginio organizatoriams teko šiek tiek pavargti, kol juos įkalbėjo dalyvauti. Juos prikalbinus, popietę nutarta dedikuoti Lietuvos valstybės šimtmečiui, nes R. Blažys jau daugybę metų visam pasauliui skleidžia žinią apie Lietuvą, o jo sutuoktinė Aldona Lietuvą apdainuoja eilėmis, kurios sugulė net į šešias knygas suaugusiems ir dvi pažintines knygeles vaikams. Be to, A. Blažienė yra išleidusi ir prisiminimų knygą.
Prof. J. Banionis pristatydamas Ričardą Blažį teigė, kad šis žmogus yra iš tos kartos, kuriai būdingas santūrumas, begalinis darbštumas ir meilė Tėvynei. Renginio dalyviai sužinojo, kad kaimynystėje gyvenęs Ričardas Blažys buvo ne tik radijo mėgėjas trumpabangininkas, bet domėjosi ir jų miestelio istorija. Paaiškėjo, kad Ričardas suregistravo ant Jūrėje esančiose Pirmojo pasaulinio karo aukų kapinėse pastatytų paminklų buvusius užrašus ir visą tą archyvą perdavė prof. J. Banioniui.
Pasakodamas apie savo hobį R. Blažys apžvelgė ne tik ilgą radijo mėgėjo kelią, bet ir prisiminė kai kuriuos su tuo susijusius skaudžius savo gyvenimo etapus. Pasirodo, Ričardo tėvas buvo pašto darbuotojas. Deja, dar būdamas jaunas jis žuvo, o pašto viršininkas, norėdamas padėti našlei auklėti sūnų, Ričardo mamai pasiūlė jį atvesti į paštą. Taip po truputį susipažinęs su įvairių pašto tarnybų darbu R. Blažys, dar būdamas vaikis, po kiek laiko buvo priimtas dirbti į paštą. Jau dirbdamas ir turėdamas galimybę skaityti visą paštą pasiekdavusią tuometinę spaudą viename iš žurnalų Ričardas rado ir perskaitė straipsnį apie galimybę trumposiomis bangomis užmegzti radijo ryšį.
„Susidomėjau, pats susikonstravau pirmąjį aparatą ir tai lyg koks užkratas tapo pomėgiu visam gyvenimui, – renginio metu pasakojo R. Blažys. – Tiesa, sovietmečiu mes, trumpabangininkai, susidurdavome su daugybe visokiausių apribojimų. Kitas dalykas, jog gerai, kad paskui, kai sukūriau šeimą, šiam pomėgiui turėjau antrosios pusės pritarimą, nes tam skirdavau ne tik nemažai laiko, bet ir pinigų. Pavyzdžiui, sovietmečiu už vieną aparatą ir siųstuvą sumokėjau net tris šimtus rublių. Tuo metu tai buvo dideli pinigai, bet Aldona dėl to nesupyko.“
Jau vėliau, kai renginio dalyviai susėdo drauge išgerti arbatos ir kavos, šių eilučių autorės pakalbintas R. Blažys pasakojo, kad radijo ryšį buvo užmezgęs su įvairiausių šalių trumpabangininkais mėgėjais. Vienas iš įdomiausių atvejų buvo dar 1970-aisiais, kai gavęs kortelę, kuri liudijo apie užmegztą ryšį su Jordanijos trumpabangininku, sužinojo, kad jam teko bendrauti su tokią pat trumpabangininko „ligą“ turinčiu tuomečiu Jordanijos karaliumi.
1989-aisiais, kai iš Klaipėdos per Atlanto vandenyną į Ameriką išplaukė juridiškai dar neįteisintos Lietuvos trispalves išsikėlusios jachtos „Lietuva“, „Dailė“ ir „Audra“, R. Blažys buvo vienas iš daugybės Lietuvos trumpabangininkų, kurie su buriuotojais trumposiomis bangomis palaikė radijo ryšį. Buriuotojai jam už tai iš už Atlanto parplukdė specialiai šiam žygiui atminti JAV gyvenančių lietuvių rūpesčiu su jo vardu pagamintą kepuraitę. Tokių išskirtinių lauktuvių sulaukė ir kiti jachtų žygį per Atlantą sekę ir fiksavę trumpabangininkai.
Šiaip jau trumposiomis radijo bangomis Ričardas bendravo ir su Madagaskaro, Nigerijos, Nepalo, Australijos, Brazilijos ir daugybės kitų šalių trumpabangininkais. Jiems visiems jis išsiuntė savo korteles, kuriose pačių tolimiausių šalių radijo mėgėjus pasiekė Lietuvos vardas. Be to, 2015-aisiais, kai Jūrės miestelis šventė 100 metų jubiliejų, į daugelį šalių iškeliavo specialiai Jūrės jubiliejui išleistas atvirukas su miestelio nuotraukomis.
O štai popietėje taip pat skambėjo ir A. Blažienės eilės, kurias skaitė miestelio bibliotekininkė Sigita Jarockienė, bendruomenės narės Rima Vyšniauskienė, Genovaitė Lukoševičienė ir vietos jaunimas.
Renginio metu dainavo Kauno konservatorijos studentė Gertrūda Karosevičiūtė ir visi susirinkusieji, kuriuos padainuoti A. Blažienės žodžiais sukurtą savo dainą pakvietė V. Raulynaitienė.
Dainos bei muzika skambėjo ir popietės tęsinyje prie arbatos puodelio. Gitara grojo ir dainavo į Jūrės miestelio bendruomenę „įkrikštyti“ nauji nariai, miestelio tikinčiuosius aptarnaujantis Veiverių šv. Liudviko parapijos klebonas, garbės kanauninkas kun. Kęstutis Vosylius ir visi susirinkusieji.
Autorės nuotraukos