Jurbarko esperanto klubo Horizontas narių kelionė į Balstogę

Tauragė

Fotografuota Juozo Kriščiokaičio

Stanislovas RaulynaitisŠaltinis: Etaplius.lt

55149

Vasaros pradžioje Jurbarko esperanto klubas „Horizontas“ dalyvavo Jurbarko rajono savivaldybės skelbtame nevyriausybinių organizacijų projektų finansavimo konkurse. Mūsų klubo teikta paraiška „Plečiame draugų ratą“ atitiko konkurso reikalavimus ir gavo dalinį finansavimą. Tada ir buvo pradėtas bendradarbiavimas su Lenkijos Balstogės miesto esperantininkais

Rugsėjo 22-ą susiruošėme į išvyką į Balstogę. Į savo grupę pakvietėme buvusį Jurbarko esperanto klubo „Horizontas“ narį Česlovą Žukauską, šiuo metu gyvenantį Šiauliuose. Jis atvyko su mūsų nuolatine gide Aida Sinkevičiene. Kadangi iš Jurbarko išvykome anksti 6:00 valandą, iki Lazdijų laikomės tylos ritmo. Na, o nuo Lazdijų atgijome.

Pirmiausia pagal tradiciją buvo pasveikintos trys kelionės dalyvės, kurių gimtadieniai rugsėjo mėnesį. Toliau gidė Aida informavo apie pravažiuojamus miestelius, lenkų kultūrą iš anksto informavo apie būsimos ekskursijos Balstogėje planuojamus aplankyti objektus. Aplankyti Balstogę buvo pasirinkta ne atsitiktinai. Balstogė yra didžiausias miestas šiauryčių Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje, įkurtas LDK didžiojo kunigaikščio Gedimino, išsivystęs XVIII amžiaus viduryje. Balstogėje, tada dar buvusioje Rusijos sudėtyje, 1859 m. gruodžio 15 d. gimė esperanto kalbos autorius Liudvikas Lazaris Zamenhofas.

Tuo metu Balstogėje iš 30 tūkstančių gyventojų buvo 18 tūkst. žydų, 5 tūkst. – vokiečių, 4 tūkst. rusų ir 3 tūkst. –lenkų. Balstogės gyventojų tautinė sudėtis buvo labai marga, o tautų draugystės idėja carinėje Rusijoje buvo svetimas dalykas, todėl Liudvikui nuo mažens teko susidurti su tautine neapykanta ir kalbos problema. Vos sulaukęs 10 metų L. Zamenhofas parašė pjesę „Babelio bokštas, arba Balstogės tragedija“. Pavadinimas rodo, kad skirtingų tautybių gyventojams ten nebuvo lengva dėl kalbų skirtumų. Todėl L. Zamenhofas labai anksti, dar mokykloje, ėmėsi kalbos mokslų. Jau tuomet jam nedavė ramybės mintis sukurti bendrą kalbą, galinčią spręsti kylančias problemas dėl nesusikalbėjimo. Liudvikas, mokydamasis anglų kalbos, pastebėjo, kad jos gramatika nėra sudėtinga. Ji bent buvo lengvesnė už rusų, vokiečių ir prancūzų kalbų gramatikas. Tada jis padarė išvadą, kad bendrai kalbai sunki gramatika nereikalinga. Jis norėjo, kad kalba turėtų lengvas gramatikos taisykles ir naudotų Europos kalbų žodžius. Liudvikas išrinko žodžius, kurie įvairiomis kalbomis skamba labai panašiai. Taip pat jis pastebėjo, kad naudojant priešdėlius ir priesagas galima žymiai sumažinti žodžių skaičių. Zamenhofas iš hebrajų kalbos į esperanto išvertė Senąjį Testamentą.1978 m. pirmoji esperanto kalbos versija buvo baigta. Liudvikas ją pavadino „Lingwe Universala“. Naujos kalbos mokėsi keli Liudviko bendraklasiai. Liudvikas vis tobulino kalbą, ir 1884 m. ji įgavo dabartinės esperanto kalbos pavidalą. Liudvikas parengė medžiagą sukurtos kalbos vadovėliui. Išleisti vadovėlį „Tarptautinė kalba. Įžanga ir pilnas vadovėlis“ L. Zamenhofui pavyko tik 1887 metais ir tik dėl pažinties su būsima žmona, iš Kauno kilusia Klara Zibernik, kurios tėvas Aleksandras finansavo knygos leidimą. 1887 m. laikomi esperanto kalbos gimimo metais. Netrukus susikūrė Varšuvos esperantininkų bendruomenė. 1889 m. Niurberge pasirodė esperantiškas leidinys „La Esperantisto“ (Esperantininkas“), susikūrė pirmieji esperanto klubai.

Balstogės miesto gyventojai vis prisimena šį unikalų žmogų, todėl jis yra išrinktas svarbiausiu XX a. balstogiečiu. 2009 m. Balsogėje įvyko 94-asis pasaulinis esperanto suvažiavimas, prieš kurio pradžią buvo atidarytas Liudviko Zamenhofo centras, kuris iš pradžių priklausė Balstogės miesto kultūros centrui, bet nuo 2011 m. jis tapo nepriklausomu. Liudviko Zamenhofo centro tikslas skleisti esperanto judėjimo idėjas, priartinti įvairias kultūras, kurti vietos tapatybę ir kartu skatinti įvairių tautų dialogą. Todėl nenuostabu, kad atvykę į Balstogę, ekskursiją pradėjome nuo šito centro.

Prie Liudviko Zamenhofo centro mus pasitiko Balstogės miesto esperantininkų sąjungos atstovas Andrzej Zejdler. Daugiau atvykti negalėjo, kadangi nuo penktadienio Lenkijos mieste Poznanėje vyko tarptautinis esperantininkų renginys „Arkones“, kuriame dalyvavo 150 esperantininkų iš Balstogės ir kitų Lenkijos miestų, taip pat iš kitų valstybių, tame tarpe ir keturi dalyviai iš Lietuvos. Po pasisveikinimo buvome pakviesti į Liudviko Zamenhofo centrą. Centre šiuo metu veikia nuolatinė paroda „Zamenhofo jaunystės Balstogė“ – tai šiuolaikinių mulmedijų ekspozicija, pristatanti garso ir vaizdo įrašus, nuotraukas.

Taip pat centre veikia biblioteka, kurioje yra daug knygų esperanto kalba. Visą ekskursiją Liudviko Zamenhofo centre Andrzej Zejdler vedė esperanto kalba, dar nepilnai įvaldžiusiems esperanto kalbą aš su Antanu Gvildžiu Andrzej Zejdlerio komentarus vertėme į lietuvių kalbą.

Mus psutinka Balstogės esperantinikų atstovas Andrzej Zejdler

Su dideliu susidomėjimu valandą praleidę centre, palikome įrašą atsiliepimų knygoje, Andrzej Zejdlerio pakviesti patraukėme pėsčiomis Liudviko Zamenhofo jaunystės takais.

Pradedame ekskursiją L. Zamenhof jaunystės takais

Pirmas sustojimas buvo prie mokyklos kurią 1869-73 m. lankė Liudovikas Zamenhofas. Mokykla nedaug pasikeitusi nuo to laikmečio. Šiuo metu ruošiamasi mokyklos remontui.

Gatvė vedanti Įmokyklą kur mokėsi L. Zamenhof

Prie mokyklos kur mokėsi L. Zamenhof

Sekantis sustojimas L. Zamenhofo g. kur ant namo sienos per pasaulinį esperanto kongresą, kuris vyko Varšuvoje buvo iškabinta paminklinė lenta Liudovikui Zamenhofui. Toliau eidami Liudoviko Zamenhofo gatve priėjome prie vietos kur gyveno Zamenhofų šeima. Namas neliko išsaugotas. Dabar čia stovi daugiaaukštis, daugiabutis namas. Antro aukšto balkone matome patį Liudviką Zamenhofą. Pirmo aukšto balkone išvydome Jakubo Šapiro žymiausią tarpukario esperantininką Lenkijoje. Jis su kitu žurnalistu sėdi ant palangės. Trečiame aukšte pavaizduoti vaikai nesusiję su esperanto kalba.

Vieta kur stovėjo L. Zamenhof namas

Dar paėjėję priėjome Liudoviko Zamenhofo skverą, kur šalia centrinės Liepų g. stovi L. Zamenhofo paminklas. Čia mes atminimui su Andrzej Zejdleriu nusifotografavome, pasikeitėme dovanėlėmis. Prieš išsiskirdami pakvietėme jį ir jo bendraminčius apsilankyti Lietuvoje, Jurbarke.

Prie paminklo L. Zamenhof

Kadangi jau buvo vidurdienis nuėjome į kavinę papietauti. Maitinimo įmonių yra daug tai pasirinkimas didelis. Balstogėje yra ir Esperanto restoranas, viešbutis. Juose jei yra pageidavimas aptarnauja esperanto kalba. Pasisotinę su savo gide Aida pasivaikščiodami pėsčiomis po senamiestį patraukėme susipažinti su miesto istorija

Einame pietauti

Eidami link Kosčiuškos aikštės praėjome Šv. Nikolajaus Stebukladario cerkvę.

Priekyje Šventojo Stebukladario cerkvė

Netrukome prieiti iki Kosčiuškos aikštės vadinamos Balstogės vizitine kortele. Čia neįprastos, trikampės formos aikštėje stovi Rotušės pastatas (dabar-muziejus), taip pat įrengtas gražus fontanas.

Kosčiuškos aikštės fontanas

Pakrašty aikštės išvystame paminklą Maršalui Pilsudskiui. Pasiklausę šios aikštės platesnio apibūdinimo, nusifotografavę užėjome į Šv. Mergelės Marijos dangum ėmimo baziliką – Balstogės katedrą. Ši bazilika yra seniausias plytų pastatas mieste, menantis renesanso laikus. Apie šią bažnyčią pasakojama tokia istorija. Kažkada, dar prie caro, norėjo dori katalikai pastatyti naują bažnyčią, nes nebetilpo visi norintys, bet valdžia neleido. Leido pasistatyti priestatą, nenurodydami priestato didumo. Tai 1900-1906 m. ir pristatė priestatą - kelis kartus didesnį nei bažnyčia. Tuo mes ir įsitikinome. Viduje bazilikos gana erdvu, labai išpuošta.

Paminklas maršalui Pilsudskiui

Balstogės Katedra

img-0021.JPG

Balstogės Katedros altorius

2297

Sekantis mūsų apžiūros objektas Branickių rūmai, kurie garsūs savo prancūziško stiliaus parku, sodais ir skulptūromis, todėl nuo seno vadinami Lenkijos Versaliu. Rūmuose šiandien veikia medicinos universitetas. Viduje pamatėme dailias skulptūras vestibiulyje, bet kadangi tai yra mokslo įstaiga, todėl visur įrengtos auditorijos. Turistams yra atviras balkonas iš kurio atsiveria nuostabus vaizdas į parką-sodus. Jei apibūdinti keliais žodžiais patį Janą Klemensą Branickį. Tai jis buvo labai turtingas, gabus, Balstogę statė kaip privatų miestą. Kadaise šis didikas kandidatavo į Lenkijos karaliaus sostą, vedė Izabelą Poniatowską (būsimojo karaliaus Stanislovo Augusto Poniatowskio seserį). Karaliumi netapo dėl susidariusių intrigų. Pasigėrėjome sodu ir parku.

Žvilgsnis į sodą iš Bronickio rūmų

2293

Toliau patraukėme link Kristaus Karaliaus ir Šv. Roko bažnyčios. Pakeliui užtikome keletą įdomių skulptūrų: lėlininkas, ratas. Taip pat atradome namą su atminimo lenta pažyminčia, kad tame name 1919-1941 m gyveno Jakubas Šapira, įžymus esperantininkas, žurnalistas, rašytojas, mokytojas nužudytas nacių 12-ą liepos 1941 m. Priėjome Kristaus Karaliaus ir Šv. Roko bažnyčią. Ši bažnyčia buvo pastatyta 1927-1946 m. Kristaus Karaliaus ir Šv. Roko bažnyčia pribloškia savo dydžiu, silpnesnės sveikatos tikintieji keliasi liftu iš papėdės. Bažnyčios bokštas yra 83 m. aukščio, o ant bokšto viršaus yra 3 m. aukščio Marijos skulptūra. Užsukome ir į bažnyčios vidų, kur viskas nuostabiai gražu.

2312

2307

2315

Kristaus Karaliaus ir Šv. Roko bažnyčios vidus

Dar pusvalandžiui užsukome į prekybos centrą nusipirki lauktuvių ir 18:00 val. Lietuvos laiku išvykome į namus. Dėl laiko stokos liko neaplankyta Balstogės operos ir filharmonijos pastatas. Tačiau tikimės, kad mūsų pradėta draugystė su Balstogės esperantininkais tęsis ir mes dar į Balstogę ateityje sugrįšime. Apie 22:00 valandą pasiekėme namus. Išsiskirstėme su gera nuotaika. Planuose vasario mėnesį vykti į Jelgavoje organizuojamą tradicinį ledo skulptūrų festivalį.

Jurbarko esperanto klubo „Horizontas“ prezidentas Stanislovas Raulynaitis

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt