Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Pexels.com nuotr.
Brigita ŠliužaitėŠaltinis: Etaplius.lt
Gali pasirodyti keista ir gąsdinanti vieta, kur renkasi šviesių veidų blaivūs žmonės, alkoholio negeriantys daugiau nei 10 ar net 20 metų, bet vis tiek save garsiai ir atvirai vadinantys alkoholikais. Taip atvirauti jiems leidžia visiškas anonimiškumas, kuris čia yra garantuojamas.
Alkoholikais save vadina, rodos, lengvai, tačiau pakalbinti pripažįsta, kaip kirba širdy garsiai tariant tą žodį. Vis dėlto kur kas sunkiau jiems yra pripažinti turint problemą. Kalbama apie Jurbarko anoniminių alkoholikų grupę „Imsrė“, kuriam šie metai yra ypatingi. Jubiliejiniai. Jau 25 metus (pirmadieniais ir ketvirtadieniais) vyrai ir moterys į AA grupės uždarus susirinkimus renkasi vienu ir tuo pačiu tikslu – atsikratyti priklausomybės nuo alkoholio patiems ir padėti kitiems. Tai jie daro atvirai pasakodami savo alkoholizmo ir sveikimo nuo jo istorijas, kurios iš esmės yra panašios. Pradžioje alkoholis linksmina, vėliau troškina, dusina, o galiausiai pasiglemžia tave iš šeimos ir gyvenimo. Tokių istorijų išgirdome ir mes, pakviesti į ketvirtadienį, gegužės 27 dieną, vykusį uždarą AA grupės „Imsrė“ susirinkimą, kuris ir buvo skirtas jos jubiliejui paminėti.
Jei ne karantinas, „Imsrės“ jubiliejus būtų pažymėtas kovo pabaigoje-balandžio pradžioje ir kur kas gausesniame būryje (paskutinį kartą susirinko per 200 iš visos Lietuvos). Mat būtent tada prieš ketvirtį amžiaus Jurbarke įvyko pirmasis AA grupės uždaras susirinkimas. Dabar tenka tenkintis kukliu uždaru susirinkimu, į kurį tą ketvirtadienį sugužėjo iki 30 asmenų. Tiesa, susirinkimas iš dalies buvo uždaras, nes jubiliejaus proga buvo pakviestos šių eilučių autorė, socialinė darbuotoja ir psichologė – žinoma, pritarus grupės nariams ir gavus jų sutikimą.
Naujokai suka ratus
Susirinkimas vyksta įprastoje vietoje S. Daukanto gavėje, Jurbarke, Dienos centro salėje. Prasideda 19 val., bet rinktis į salę pradedama 15-20 minučių anksčiau. Belaukiant kalbamasi įvairiomis temomis, kad ir tokiomis, kaip antsvoris – keletas linksmai pasiskundžia, kad niekaip nepavyksta papildomų kilogramų atsikratyti.
Paprastai anksčiausiai atvyksta senbuviai. Naujokai salės duris praverti stengiasi kuo vėliau. Šie paprastai lūkuriuoja lauke iki paskutinės susirinkimo pradžios minutės arba suka automobiliu ratus apie pastatą, stebėdami tuos, kurie į susirinkimus ateina. Sunku tą pirmą žingsnį žengti. Tą dieną prie senbuvių prisijungė du naujokai – vyras ir moteris. Pačioje salėje – puslankiu išrikiuotos kėdės, priešais vedančiajam Raimundui skirtas stalas, ant kurio tradiciškai kupranugario skulptūrėlė ir AA literatūra. Kupranugaris – kaip ištvermės, kad galima gyventi ilgai negėrus, simbolis.
Visi norintieji gali užrašyti savo vardą ir telefono numerį į sąsiuvinį – ne todėl, kad jų istorijas archyvuotų – viskas dėl pagalbos, kurios gali prireikti, nes ne visi drįsta garsiai pagalbos paprašyti: sužinojęs telefono numerį, gali paskambinti pasitikėjimą keliančiam asmeniui ir paprašyti pagalbos.
„Esu alkoholikas“
Galiausiai susirinkimas prasideda. „Labas vakaras. Esu Raimundas. Alkoholikas“, – tokiais žodžiais į susirinkusiuosius kreipiasi vedantysis, su kuriuo visi garsiai pasisveikina. Prieš tai šis uždega žvakę, iš karto pabrėždamas, kad tai joks bažnytinis rekvizitas ir su jokiomis religijomis nesusiję. Žvakė čia uždegama, kad būtų jaukiau.
Kadangi yra svečių, vedantysis susirinkimo pradžioje perskaito laišką žiniasklaidos atstovams ir įvairioms redakcijoms, pabrėždamas, kaip svarbu išsaugoti kiekvieno susirinkimo nario anonimiškumą, kad neatskleistų to asmens tapatybės. Tuomet naujokams ir svečiams trumpai papasakoja, kas yra tie anoniminiai alkoholikai, paaiškindamas, kad esminis tikslas būti blaiviems ir padėti kitiems įžengti į blaivybės kelią. Pranešama, kad susirinkimai paprastai trunka 1,5-2 valandas, su 15 minučių pertrauka. Paprašo išjungti mobiliuosius telefonus ar jų garsą. Tuomet kreipiasi į pirmą kartą atėjusius, prašydamas, kaip to reikalaujama AA grupės susirinkimuose, pasakyti savo vardus, pažymint, kad tie vardai gali būti ir netikri.
Malda ir skaitiniai
Galiausiai ateina laikas tradicinei ramybės maldai, kuri trumpa, ir paprastai sukalbama visiems sustojus ratu ir susikibus rankomis. Tuomet tradiciškai prasideda skaitiniai – savotiška AA draugijos „biblija“ laikomi „12 žingsnių“ ir „12 tradicijų“, prieš tai paaiškinant, kas tai yra. „12 žingsnių“ AA grupės nariams yra asmeninio sveikimo nuo alkoholizmo pamatas, išbandytas praktikoje ir veikiantis. Pažymima, kad tie žingsniai, iš esmės – įvairūs patarimai, nėra privalomi, bet būtent jų laikantis daug šansų pasiekti tai, ko čia trokšta visi – blaivybės. Tuos 12 žingsnių ir 12 tradicijų perskaito po kelis kiekvienas į susirinkimą atėjęs narys, prieš pradėdamas skaityti ištardamas tuos pačius du žodžius – vardą ir tai, kad yra alkoholikas ar alkoholikė.
Vedantysis po šių skaitinių vėl kreipiasi į susirinkimo naujokus, papasakodamas apie AA grupę „Imsrė“, kokiu tikslu ateinama į susirinkimus bei šių esmę. Esmė tokia, kad čia ateina vyrai ir moterys, kurie negali kontroliuoti savo polinkio į priklausomybę nuo alkoholio ir dėl to patiria daug nemalonių išgyvenimų, nelaimių. Atkreipiamas dėmesys, kad šiuose susirinkimuose visi kalba po vieną ir tik apie save, ir niekas nesiginčija. Svarbiausia, kad čia galima atvirai pasidalinti savo išgyvenimais bei išgirsti kitų patirčių, kurių klausantis paprastai atrandama daug bendro su savo gyvenimu. Anot Raimundo, išsipasakodami atvirai pajunta ramybę ir įgauna stiprybės nepakelti pirmo pasitaikiusio stikliuko, išlikti blaiviam nors vieną dieną. Raimundas atkreipia dėmesį, kad dažnas savo nuopuolio ir prisikėlimo istorijas pasakodamas užsimena apie Dievą ar aukštesnę jėgą, be kurios pagalbos, jų supratimu, nebūtų atsikratęs baisios priklausomybės. Vedantysis čia priduria, kad susirinkimai su religija neturi nieko bendro – tiesiog kiekviena skirtingai tą Dievą ar aukštesnę jėgą suprantame. Taip pat paskelbiama informacija, kad pertraukos metu renkamos aukos, tačiau, pabrėžiama, tai yra savanoriški, jokiu būdu neprivalomi įnašai, priduriant, kad AA grupė išsilaiko pati. Tarsi užbėgdamas už akių ir, kreipdamasis į naujokus, vedantysis perspėja, kad pirmasis susirinkimas gali pasirodyti neaiškus, nesuprantamas ar net gąsdinantis, bet prašo neskubėti daryti kategoriškų išvadų. Viskam suprasti reikia apsilankyti mažiausiai 90-yje susirinkimų, nors šis skaičius labiau simbolinis. „Jei liksite su mumis, ramybė sugrįš į jūsų gyvenimą“, – paprastai paaiškina Raimundas, kuris, kaip vėliau paaiškėja, blaivybėje gyvena daugiau nei 22 metus. Vedantysis dar išvardina tai, ko nedaro AA grupės nariai ir galiausiai pereina prie tradicinės uždaro susirinkimo dalies – sveikinimų su gimtadieniais, jubiliejais, blaivybės jubiliejais. Tokių jubiliatų, gimtuvininkų tą dieną nebuvo.
Blaivybės stažas ir istorijos
Pagal tradiciją kiekvienas susirinkimo dalyvis turi pasakyti savo blaivybės stažą – kiek laiko negeria alkoholio. Stažai įvairiausi – nuo 22 metų iki „šiandien esu blaivus“. Ir visi pasisakymai palydimi garsiais plojimais, padrąsinant ir kartu pasidžiaugiant. „Imsrės“ nariai tiksliai žino – metų, mėnesių ir dienų tikslumu, kiek gyvena be stikliuko.
12 metų 10 mėnesiu ir 29 dienas; 9 metus, 9 mėnesius ir 9 dienas ir kt., dažniau pirmiausiai stažą pradėdami vardinti nuo dienų, o ne nuo metų.
Taip visiems sau garsiai pasiplojus, vedantysis Raimundas suteikia progą norintiems išsikalbėti – paklausia, gal kam yra labai sunku ir kuris norėtų „kas ant dūšios“ išsipasakoti. Galiausiai pereinama prie pagrindinės dalies – susirinkimo temos, kuri tą dieną buvo apie pirmą žingsnį blaivybės link – Raimundas pradeda skaityti šiai temai skirtas mintis, siūlydamas tiems, kurie norės ta tema pasisakyti, kad jį nutrauktų ir drąsiai kalbėtų. Pirmieji prabyla grupės senbuviai, vyras ir moteris, atvirai papasakoję savo alkoholizmo ir sveikimo istorijas.
Istorijos skirtingos, bet tuo pačiu ir labai panašios. Pradedama mokykloje, vėliau darbe – išgeriama dėl kompanijos. Pradeda nuo nedidelių kiekių, dėl linksmumo, bet ilgainiui tie kiekiai ir stiprumas išgeriamo alkoholio daugėja tiek, kad pasijunta geriantys vieni namuose, prieš miegą alų skiesdami su degtine ar net gerdami spiritą. Ir taip neišsiblaivo savaitėmis, kai jaučiasi didžiausiais ligoniais – fizinis skausmas, nerimas ir suvokimas, kad pats vienas su šia bėda nesusitvarkysi – reikia pagalbos. Pagalbą atranda anoniminių alkoholikų susirinkime. Pripažįsta, kad paprastai pirmuose susirinkimuose nieko nesupranta, viskas kaip per miglą. Bet viską pakeičia paprasti „Imsrės“ senbuvio, kurį po susirinkimo paveži, žodžiai: „O tu pabandyk negerti bent valandą. Tada dar vieną. Žiūrėk, ir naktis praeis. Viskas labai paprasta. Negerk bent šiandien“, – prisiminė tą stebuklą padariusį patarimą vienas iš senbuvių, tą ketvirtadienį atvirai pasakojusių savo istoriją. Paklausė patarimo ir pavyko. Patiko būti blaiviam, ir juo sekasi būti daugiau nei 20 metų.
Baimė netekti vaikų
Į AA grupės susirinkimus atveda ir kitokios priežastys. Pirmą kartą atėjęs vyras ir moteris, paaiškėja, yra vyras ir žmona, atėję į šį susirinkimą bendru sutarimu, nukreipti specialistų. „Mūsų laiko“ pakalbinti pripažįsta, kad tuo pagrindiniu spyriu keistis jiems tapo grėsmė netekti savo vaikų. Šiuos žodžius tardama moteris susigraudina. Jei neįrodys galintys pasikeisti – tarnybos gali atimti jų atžalas.
Alkoholikams tenka prisikelti ne vieną kartą. Būna ir taip, kad po daugybės blaivybės metų alkoholikai patiki galintys kontroliuoti savo priklausomybę, bet pakelia stikliuką ir vėl palūžta. Tada laukia dar sunkesnis kelias blaivybės link. Tokią istoriją atvirai susirinkime papasakojo klubo narė, senbuvė, iki tol negėrusi 14 metų, o dabar blaivybėje gyvenanti tik keletą mėnesių. Kad ir kokios tos istorijos, visi kartoja tą patį. AA grupės susirinkimai yra reikalingi – pasikalbėjimai padeda nepalūžti ar atsitiesti palūžus. Tai veikia. Tad pagalba yra čia pat. Tereikia išdrįsti ateiti į susirinkimus, kurie, kaip paaiškėjo, tuos 25 metus vyko skirtingose vietose, bet visada tomis pačiomis dienomis – pirmadieniais ir ketvirtadieniais. Prisiminkite.