Aktualu![]() | Gyvenimas![]() | Pramogos![]() | + Projektai![]() | Specialiosios rubrikos![]() |
|
|
Vilnius![]() | Kaunas![]() | Klaipėda![]() | Šiauliai![]() | Panevėžys![]() | Marijampolė![]() | Telšiai![]() | Alytus![]() | Tauragė![]() | Utena![]() |
Jungtinė Karalystė / Scanpix
Viljama SudikienėŠaltinis: ELTA
Susitikime dalyvavo „daugiausia Europos ir Sandraugos partnerės“ ir jis įvyko trečiadienį, pridūrė pareigūnas, atsisakęs atskleisti, kurios šalys dalyvavo.
Jis sakė, kad diskusijos apie tai, kaip šalys galėtų prisidėti, vis dar yra „ankstyvosiose stadijose“. Jis taip pat pabrėžė, kad padėtis, susijusi su pastangomis baigti karą, „labai nepastovi“.
„Žinoma, sveikiname suaktyvėjusį šių Europos ir Sandraugos partnerių įsitraukimą“, – sakė anonimiškumo pageidavęs pareigūnas. „Tai teigiamas įsitraukimas, bet tai dar tik pati pradžia“, – pridūrė jis.
Didžioji Britanija ir Prancūzija vadovauja pastangoms suburti grupę šalių, pasirengusių padėti apsaugoti paliaubas, jei būtų pasiektas susitarimas nutraukti Rusijos ir Ukrainos karą. JK ministras pirmininkas Keiras Starmeris ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad yra pasirengę dislokuoti karius Ukrainoje su JAV parama. Jie nepaaiškino tikslaus šių karių vaidmens.
Ketvirtadienį Turkija pareiškė irgi galinti prisidėti prie taikos palaikymo pastangų, o Airijos ministras pirmininkas Michealas Martinas sakė, kad Airijos kariai galėtų dalyvauti taikos palaikymo procese, bet nebūtų dislokuoti jokiose „atgrasančiose pajėgose“.
Manoma, kad šalys galėtų prisidėti kitais būdais, pavyzdžiui, teikdamos logistiką.
Rusija pabrėžė nesutiksianti, kad Europos kariai būtų Ukrainoje.