Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Tėvai ir mokytojai sako patyrę šoką: niekas jų nuomonės neklausė, nediskutavo, o tiesiog pateikė neišvengiamą faktą, kad mokykla tampa skyriumi. Kad vaikai ateityje liks mokytis Šakynoje, netiki ir jie. (Audronio Rutkausko nuotr.)
Monika ŠlekonytėŠaltinis: Etaplius.lt
Šiaulių rajono savivaldybės taryba šią savaitę nusprendė optimizuoti rajono mokyklų tinklą, 2021–2023 metais sujungiant ar prijungiant mažiau nei šimtą vaikų turinčias mokymo įstaigas. Į reorganizacijos girnas pateko aštuonios rajono mokyklos. Nors mokyklų bendruomenės ir supranta, kad, mažėjant vaikų skaičiui, pertvarkos neišvengiamos, sako nesitikėję, jog sprendimai bus priimti taip skubotai, be diskusijų ir alternatyvų paieškų.
Pokyčiai – per dvejus metus
Jau nuo šių metų rugsėjo 1 d. Šiaulių r. bus įsteigta dar viena jungtinė mokykla, sujungiant tris mokymosi įstaigas – Kairių, Pakapės ir Šilėnų. Kužių mokykla neteks gimnazijos statuso, Šakynos mokykla bus prijungta prie Gruzdžių gimnazijos ir taps jos skyriumi.
Nuo 2022-ųjų rugsėjo ir Drąsučių mokykla kaip skyrius bus prijungta prie Kuršėnų Stasio Anglickio progimnazijos, o dar po metų, 2023 m., Raudėnų mokykla-daugiafunkcis centras bus prijungtas prie Kuršėnų Pavenčių mokyklos-daugiafunkcio centro, o Bazilionų mokykla-daugiafunkcis centras – prie Dubysos aukštupio mokyklos.
Toks sprendimas priimtas politikų balsų dauguma, nepaisant ilgų diskusijų, politikavimo, alternatyvių pasiūlymų atidėti sprendimą dar metams ir prijungiamų mokyklų bendruomenių nepasitenkinimo. Priežastys labai racionalios: mažėjant moksleivių skaičiui, stengiamasi sumažinti valdymo kaštus (2020–2021 mokslo metų Šiaulių r. valdymo išlaidoms trūksta 92 tūkst. Eur) bei siekiama atsisakyti jungtinių klasių 5–8 klasėse, kas esą neužtikrina ugdymo kokybės.
Valdžios atstovai tvirtina, kad nėra ko bijoti, kad tinklo optimizavimas bus tik į gerą: esą mokytojai išsaugos darbo vietas, mokyklos nebus uždarytos, ir toliau veiks savo pastatuose, vaikai bus ugdomi, gaus psichologinę, pedagoginę ir socialinę pagalbą arčiausiai namų, sutaupyta bus tik apjungiant valdymą. Tiesa, neįvardijama, kiek tiksliai lėšų bus sutaupyta.
Šakynos bendruomenė sutrikusi
Viena iš prijungiamų šį rudenį mokyklų – Šakynos, kuri taps Gruzdžių gimnazijos skyriumi. Sprendimo kriterijus – vaikų tik 61, mokytojų – 20.
Šakynos mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Lina Samoškienė sako, kad mokyklos bendruomenė supranta, jog pertvarkos neišvengiamos, bet toks skubotas sprendimas be diskusijos su gyventojais ir mokytojais gali sukelti stresą ir bendruomenių susipriešinimą.
Ji spėja, kad psichologinio saugumo ateityje tiek darbuotojams, tiek mokytojams būtų suteikęs ne skyriaus steigimas, o jungtinė mokykla, veiklų perorganizavimas. Beje, mokytojai labiau išgyvena ne dėl savo darbo vietų (mat daugeliui tai ne vienintelė darbo vieta, jie ir kitur turi etatinių valandų), bet dėl vaikų.
„75 proc. Šakynos mokyklos vaikų į pamokas yra pavežami. Pirmieji vaikai į autobusą įlipa 7 val. 20 min., o pamokos prasideda 8 val. 30 min. Jie valandą praleidžia kelionėje prieš ir valandą po pamokų“, – pasakoja pedagogė apie vaikų dienotvarkę, kuri dar labiau pasunkėtų, jei Šakynoje neliktų mokyklos, o vėliau ir skyriaus.
Į tai politikų dėmesį per tarybos posėdį atkreipė ir Sigita Laurutavičienė, Šakynos pradinių klasių mokytoja. Ji sako, kad pertvarkos planas jiems buvo pristatytas tik kovo 1 d. Laikotarpis, kai pandemijos metu visi dirba nuotoliu, ir šiaip labai įtemptas ir visi jau pavargę bei dirglūs. Tad pastarosios savaitės, anot jos, sukėlė didelę sumaištį. Naujiena buvo kaip žaibas iš giedro dangaus.
Be to, pristatymas sukėlė daugiau klausimų nei atsakymų: kiek mokytojų bus atleista? Kaip bus pavežami vaikai? Jau dabar Šakynoje pamokos pradedamos vėliau vien dėl to, kad iš atokių kaimelių atsivežti vaikus užtrunka 50 min. ir reikia dviejų reisų. Kiek tai užtruks, jei maršrutas vingiuos per kitą seniūniją, ir kiek reikės laukti pradinukui, kol baigsis pamokos vyresniems, niekas nėra išaiškinę.
rtk08871.JPG
„Mums didžiausias nerimas ir stresas“
Būtent dėl vaikų adaptacijos ir komforto labiausiai bijo moksleivių tėvai. Simona Petrauskienė, mokyklos tarybos pirmininkė, sako, kad dabar, kai vaikai iš kiemo į kiemą parvežami mokyklos autobusiuku, tėvai jaučiasi ramūs, mokykla nedidelė, tvarkinga, čia vaikams saugu.
Ypač mažųjų mamos išgyvena dėl scenarijaus, kai vaikai turės keltis paryčiais tam, kad laiku pasiektų mokyklą privežamaisiais autobusais, o grįš namo tik pavakary. Iki tol vaikai slankios gatvėmis arba tėvams reikės išsiprašyti iš darbo, kad juos pasiimtų.
Tėvai sako patyrę šoką: niekas jų nuomonės neklausė, nediskutavo, o tiesiog pateikė neišvengiamą faktą, kad mokykla tampa skyriumi. Kad vaikai ateityje liks mokytis Šakynoje, netiki ir jie.
„Mums didžiausias nerimas ir stresas. Verkia širdis, kad galime netekti to, ką čia turime. Miestelis taip pat žlugs, nes vaikų nebematysime aplink. Mokyklos tikslas – ne uždirbti pinigų, o suteikti išsilavinimą. O čia bandoma sutaupyti pinigų vaikų sąskaita“, – emocijų ir ašarų nebesulaikė pasipiktinusi jauna dviejų vaikų mama Erika Liaudanskė.
rtk08919.JPG
Uždarius mokyklas, miestelius palieka jaunos šeimos
Miestelio bendruomenė netiki, kad mokykla išsilaikys ilgiau nei porą metų, nepaisant valdžios pažadų, esą mokykla išliks toje pat čioje vietoje ir niekas nesikeis. Tokiu atveju seniūnijoje neliks nė vienos mokyklos.
Aplinkinių miestelių ir kaimų pavyzdžiai byloja, kad kai mokyklos, paštai ir ambulatorijos tapo skyriais, jos netrukus išvis išnyko. Gyventojams būtinos paslaugos atitolo, o uždarius mokyklas, miestelius paliko jaunos šeimos.
Šakyniškiai matė savo akimis, kaip sunyko už keleto kilometrų esantys Žarėnai. Liūdnus pavyzdžius vardijanti Šakynos bendruomenės pirmininkė Saulė Kreimerienė pasakoja, kad miestelio bendruomenė – kaip vienas kumštis, kuris randa būdų ir kaip šventes švęsti, ir kaip problemas spręsti. Prieš keletą metų vietos entuziastų ir Danijos „Rotary“ rėmėjų dėka buvo įsteigta darželio grupė mokyklos pastate. Taip buvo užpildyta priešmokyklinio ugdymo spraga Šakynoje.
Bendruomenė stengiasi išlaikyti jaunas šeimas ir vaikus. Todėl ir dabar S. Kreimerienė neabejoja, kad yra racionalių būdų išsaugoti 217-uosius gyvavimo metus skaičiuojančią Šakynos mokyklą.
rtk08886.JPG
Bendruomenės prašė vieno – laiko
Mokytojai ir miestelių bendruomenių atstovai sutinka, kad mokyklų tinklo pertvarka neišvengiama, ir neprašo jos stabdyti, bet yra pasipiktinę tokia sprendimo skuba ir nesiskaitymu su mokyklų bendruomenių nuomonėmis – prijungimo projektas pristatytas ir patvirtintas buvo vos per mėnesį.
Vienintelis dalykas, ko prašė prijungiamų mokyklų bendruomenės, – duoti bent metus laiko, kad galėtų pasiruošti, padiskutuoti su bendruomenėmis, paieškoti geriausių sprendimų, kad neprasidėtų nevaldomas mokyklų tuštėjimas. Nes tėvai dėl neaiškios perspektyvos tiesiog stengsis vaikus perkelti ten, kur stabiliau.
Deja, miestelių bendruomenių prašymas atidėti sprendimą metams ir ieškoti geriausių optimizavimo variantų Šiaulių r. savivaldybės išgirstas nebuvo.
Reorganizacijos variklis – pinigai
Dėl vaikų mažėjimo mokyklų tinklo optimizavimas, jungiant mokyklas, vyko, vyksta ir vyks visoje Lietuvoje. Anot Šiaulių r. savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotojo Raimondo Galkaus, Šiaulių r. su mokyklų tinklo pertvarkos planu ir taip jau labai vėluoja.
Šiaulių r. savivaldybėje vaikų mažėja, dabar yra beveik 3 200 moksleivių, o mokyklų – 17. Todėl visos mokyklos, kuriose yra mažiau nei šimtas moksleivių ar yra jungtinių klasių, yra sujungiamos ar prijungiamos. Tai diktuoja Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos nurodymas, kad jungtinių klasių turi nelikti, o mažesnių klasių nei aštuonių vaikų negali būti. Jos nebus finansuojamos, našta teks rajono biudžetui. Esą ugdymui skirtų lėšų dalį tenka skirti valdymui.
Pagrindinį nepasitenkinimą sukėlusi sprendimo skuba buvo nulemta pinigų ir ministerijos nurodyto termino – 2021 m. kovo 31 d. Tad bendruomenių pastangos išsiderėti laiko išsyk buvo bergždžios.
Ar skyriais tapusioms mokykloms pavyks išlikti ir kiek ilgai, jokių garantijų ar priemonių plano nėra. Valdininkas sako, kad viskas priklausys nuo pačių mokyklų bendruomenių, kaip jos sugebės išlaikyti moksleivių skaičių. Jei natūraliai mažės – iki kitų metų kovo 31 d. vėl bus priimti nauji sprendimai.