Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Youtube.com stopkadras
Reporteris EditaŠaltinis: Etaplius.lt
Plataus masto ir beatodairiškos Rusijos atakos Ukrainos gyvenamosiose vietovėse kelia „didžiulį susirūpinimą“, trečiadienį pareiškė JT žmogaus teisių vadovė ir perspėjo, kad tokie veiksmai gali prilygti „karo nusikaltimams“.
JT vyriausioji žmogaus teisių komisarė Michelle Bachelet (Mišel Bačelet), kalbėdama Žmogaus teisių taryboje Ženevoje, nurodė, kad visi Ukrainos gyventojai „išgyvena tikrą košmarą“ nuo tada, kai Rusija prieš penkias savaites pradėjo savo plataus masto invaziją.
„Milijonų žmonių gyvenimai apsivertė aukštyn kojom, nes jie buvo priversti bėgti iš savo namų arba slėptis rūsiuose ir slėptuvėse, kai jų miestai yra daužomi ir naikinami“, – sakė ji.
JT komisarė paragino Maskvą reaguoti į griežtus tarptautinius raginimus „ir nedelsiant imtis veiksmų, kad išvestų savo kariuomenę iš Ukrainos teritorijos“.
Manoma, kad nuo invazijos pradžios vasario 24 dieną žuvo tūkstančiai žmonių, milijonai šalies gyventojų turėjo palikti savo namus.
Pristatydama savo naujausią ataskaitą apie žmogaus teisių padėtį dabar karo niokojamoje šalyje M. Bachelet išreiškė ypatingą susirūpinimą dėl „nuolatinio sprogstamųjų ginklų, paveikiančių didelius plotus, naudojimo gyvenamosiose vietovėse“.
Kasetiniai šaudmenys
M. Bachelet teigimu, raketos, sunkiosios artilerijos sviediniai ir raketų bei oro antskrydžiai „smarkiai niokoja ir padaro daug žalos civiliniams objektams“.
Be to, ji nurodė, kad jos biuras sulaukė „patikimų pranešimų, kad Rusijos ginkluotosios pajėgos mažiausiai 24 kartus panaudojo kasetinius šaudmenis gyvenamosiose vietovėse“.
JT biuras taip pat tiria pranešimus, kad tokius ginklus naudojo ir Ukrainos pajėgos, sakė ji.
„Nepagailėta namų ir administracinių pastatų, ligoninių ir mokyklų, vandens saugyklų ir elektros sistemų“, – kalbėjo M. Bachelet.
Jos teigimu, JT žmogaus teisių biuras patvirtino 77 atvejus, kai buvo apgriautos medicinos įstaigos, tarp jų 50 ligoninių.
Dešimt iš jų buvo visiškai sugriautos, sakė biuro vadovė. Ji pabrėžė, kad tikrasis skaičius „veikiausiai yra gerokai didesnis“.
„Beatodairiškas atakas draudžia tarptautinė humanitarinė teisė ir jos prilygsta karo nusikaltimams“, – perspėjo M. Bachelet.
JT paprastai nekonstatuoja, kada yra vykdomi karo nusikaltimai, nes tai nustatyti yra teismo prerogatyva.
Tačiau JT žmogaus teisių vadovė pabrėžė, kad „masinis civilinių objektų naikinimas ir didelis civilių aukų skaičius aiškiai rodo, kad nepakankamai buvo laikomasi pagrindinių atskyrimo, proporcingumo ir atsargumo principų“.
JT teisių vadovės teigimu, jos biuras patvirtino, jog nuo vasario 24 dienos Ukrainoje žuvo 1 189 civiliai gyventojai, įskaitant 98 vaikus.
Tačiau ji perspėjo, kad tikrasis aukų skaičius tikrai yra daug didesnis, ir nurodė, kad jos darbuotojai neturi galimybės patikrinti aukų skaičių kai kuriose labiausiai nukentėjusiose vietovėse.
BNS