Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Ukrainos valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos nuotr.
Reporteris AgnėŠaltinis: Etaplius.lt
Dėl Rusijos karo Ukrainoje visame pasaulyje priverstinai perkeltų asmenų skaičius pirmą kartą viršijo 100 mln., pirmadienį pranešė Jungtinės Tautos.
„Dėl karo Ukrainoje ir kitų kruvinų konfliktų žmonių, priverstų bėgti nuo konfliktų, smurto, žmogaus teisių pažeidimų ir persekiojimo skaičius pirmą kartą istorijoje perkopė stulbinančią 100 mln. ribą“, – nurodė JT pabėgėlių reikalų agentūra UNHCR.
Šis „nerimą keliantis“ skaičius turi sukrėsti pasaulį ir priversti nutraukti konfliktus, verčiančius rekordiškai daug žmonių bėgti iš savo namų, priduriama UNHCR pareiškime.
Agentūros duomenimis, iki praėjusių metų pabaigos priverstinai perkeltųjų skaičius išaugo iki 90 milijonų. Šią padėtį nulėmė smurtas tokiose šalyse kaip Etiopija, Burkina Fasas, Mianmaras, Nigerija, Afganistanas ir Kongo Demokratinė Respublika.
Vasario 24 dieną Rusijai įsiveržus į Ukrainą, dar daugiau kaip 8 mln. asmenų buvo perkelti šalies viduje, o daugiau nei 6 mln. pabėgėlių kirto kaimyninių valstybių sienas.
„Įspėjamasis signalas“
„Šimtas milijonų yra kraupus skaičius, kuris vienodai yra blaivinantis ir keliantis nerimą. Tai rekordas, kuris niekada neturėjo būti pasiektas“, – pareiškė UNCHR vadovas Filippo Grandi (Filipas Grandis).
„Tai turi būti įspėjamasis signalas, kad reikia spręsti niokojančius konfliktus ir užkirsti jiems kelią, taip pat nutraukti persekiojimą ir šalinti pagrindines priežastis, dėl kurių nekalti žmonės verčiami bėgti iš savo namų“, – pridūrė jis.
100 mln. asmenų yra daugiau nei 1 proc. visų pasaulio gyventojų. Tik 13 šalių gyvena daugiau žmonių nei yra priverstinai perkeltųjų pasaulyje.
Ši grupė apima pabėgėlius, prieglobsčio prašytojus, taip pat daugiau kaip 50 mln. asmenų, perkeltų savo šalies viduje.
„Tarptautinė reakcija į žmones, bėgančius nuo karo Ukrainoje, buvo labai teigiama“, – pažymėjo F. Grandi.
„Užuojauta yra gyva, ir mums reikia panašaus susitelkimo, kalbant apie visas pasaulio krizes. Tačiau galiausiai humanitarinė pagalba yra palaikomoji priemonė, o ne vaistas“, – pabrėžė jis.
„Norint pakeisti šią tendenciją, vienintelis atsakymas yra taika ir stabilumas, kad nekalti žmonės nebūtų priversti rizikuoti arba rimtu pavojumi savo šalyje, arba nesaugiu pabėgimu ir tremtimi“, – nurodė F. Grandi.
Visus duomenis apie priverstinį perkėlimą 2021 metais UNHCR pateiks savo metinėje Pasaulinių tendencijų ataskaitoje; ji bus paskelbta birželio 16-ąją.
BNS