Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Sergejaus Staponkaus nuotr.
Etaplius.lt BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt
Jorės šventės apeigas – žemės budinimą - Rėkyvos ežero pakrantėje improvizuotai atliko Šiaulių skautų tuntas. Sukūrę pirmąjį šių metų laužą, skautai pagerbė savo globėją - šv. Jurgį.
Balandžio pabaigoje sprogstant pirmajai žalumai, lietuviai švęsdavo Jorę – žemės budinimo šventę. Manyta, kad pirmasis Perkūno griausmas apvaisindavo žemę.
Jorė (Joris) valdo žemės raktus: prikelia augmeniją, atrakina žemę ir siunčia lietų. Jorė globoja arklius, gyvulius ir žvėrelius.
Per Jurgines atlikdavo apeigas, susijusias su pirmaisiais pavasario darbais, ypač su gyvulių išginimu į lauką. Juos šeimininkai papuošdavo, pašlakstydavo šventu vandeniu ir plekštelėdavo verbos šakele.
Sulig krikščionybe, graži pavasario šventė pavirto šv. Jurgio - artojų, žvejų, karių, skautų ir kt. globėjų diena.
Gausiai susirinkę Šiaulių tunto skautai žaidė žaidimus ir šoko aplink laužą ir dainavo taip kartu ir savo šventąjį Jurgį paminėdami ir žemę pabudindami.
„Tad, Jori, šildyk žami!“ - skandavo Šiaulių skautų tuntas prie pirmojo šių metų laužo.