Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Nuotraukos iš pašnekovės albumo
Loreta TumelienėŠaltinis: Etaplius.lt
Marijampolės savivaldybės administracijos kvietimu į „Miesto dienų“ šventę pabendrauti su marijampoliečiais ir padovanoti jiems įdomių, nuotaikingų akimirkų, o gal ir paskatinti „atsimerkti“, atvyksta dar viena viešnia iš Vilniaus. Tai rašytoja, jogos praktikė, buvusi moterims skirtų žurnalų leidėja Eva Tombak. Sveikatos, grožio ir harmonijos oazėje Eva moterims ves užsiėmimus. Jūsų laukia joga, meditacija, kvėpavimo technikos ir pokalbiai. Skaitytojų dėmesiui trumpas interviu su jogos meistre Eva Tombak.
– Eva , kaip Jus pristatyti skaitytojams?
Esu rašytoja ir jogos praktikė. Kažkaip bijau to žodžio mokytoja. Jis man per daug pretenzingas. Man 59 metai, esu 1959 metų gimimo. Labai didžiuojuosi šiais skaičiais. Retai gyvenime pasitaiko, kad metų skaičius sutaptų su gimimo data. Ne kiekvienam taip pasiseka.
Kaip atradote jogą?
Joga domėjausi visada, kiek save prisimenu. Nuo kokių 20 metų man buvo įdomu, kas tai yra. Noras save išskirti iš kitų, būti įdomesnei ir galbūt susirasti partnerį. Kai susiradau gyvenimo partnerį, kaip bebūtų juokinga, jam šis mano išskirtinumas visai nerūpėjo, ir aš lioviausi kultivuoti jogą. Nuo 1990-ųjų metų buvo daugybė mėginimų grįžti į jogos praktikas, bet man nesisekė atrasti tos vietos, kur būtų mano erdvė. Sakydavau sau, kad tai – ne man. Po to tik supratau, jog viskam turi ateiti laikas, kad nieko anksčiau padaryti negali, kol neatėjo tavo laikas.
Lūžis įvyko Australijoje. Į šią šalį mūsų šeima devynių mėnesių laikotarpiui buvo emigravusi 2011 metais. Buvome po bankroto, labai išgyvenau, atrodė, kad viskas, gyvenimas šuniui ant uodegos eina ir tu nežinai, ką daryti, o dar prasidėjo bėdos su skydliauke. Eiti pas gydytoją negali, nes tai baisūs pinigai. Ir tuomet man šovė mintis – aš turiu eiti į jogą. Aš absoliučiai negaliu paaiškinti, iš kur ši mintis atsirado, bet ji įkyriai mane persekiojo. Ten, kur mes gyvenome, aš pradėjau pastebėti įvairių jogos studijų pavadinimus. Pažįstama kinietė, kuri mus labai globojo, mane nuvedė pas kinų daktarą, ir aš pasidalinau šia idėja su juo. Gydytojas pasakė, puiki mintis, būtinai eik. Ir taip aš įsikibau į jogą. Tai buvo laikas, vieta, kuri man pritiko. Įdomu tai, kad tai labiau fizinė joga – „Bikram“, kur visas akcentas į fizinius dalykus. (Tai jogos stilius, geriau žinomas kaip „Karšta joga”. Ji taip pavadinta todėl, kad yra praktikuojama labai karštoje patalpoje – aut. pastaba). Praktikos atliekamos 40 laipsnių temperatūroje. Patalpa su drėgmės santykiu specialiai įkaitinamam iki tokios temperatūros.Ir mokoma vienodos 26 pozicijos, iš kurių trylika vertikalių, trylika horizontalių. Ir visada vienas ir tas pats. Šiandien man jogoje yra įdomūs visai kiti dalykai. Matomai, tada mano atveju ši pradžia buvo labai teisinga. Aš atsikračiau baimės, įgijau drąsos, įkvėpimo. Dingo problemos su skydliauke. Nors šiandien man tai būtų be galo nuobodu. Kiekvieną savo užsiėmimą vedu skirtingai. Aš taip nemėgstu rutinos, kad stengiuosi bent kuo nors paįvairinti tas praktikas. Man kiekvienas užsiėmimas, kaip didžiulis kūrybinis laimėjimas, kūrybinis seansas.
Bet jogos neatsisakėte?
Ne, aš užsikabinau. Pusę metų kasdien vaikščiojau į šiuos užsiėmimus. Aš esu labai atkakli. Ir jogos instruktoriai pastebėjo mano atkaklumą, įvertino kaip kažką išskirtinio. Būtent iš jų išgirdau mintį, kad galėčiau būti jogos mokytoja. Iš pradžių man tai atrodė visiškas idiotizmas. Nebuvau nei labai lanksti, ir metai – ne tie. Galvojau, kad aš niekada nepasivysiu tų jaunų mokytojų. Bet išgirdau atsakymą, kad joga – tai ne tai. Joga yra apie stiprybę, valingumą ir apie gebėjimą įkvėpti kitus. Ilgainiui man ši mintis ėmė patikti. San Fransiske baigiau jogos mokytojų kursus, tapau sertifikuota mokytoja. Grįžusi į Lietuvą studijavau jogos filosofijos knygas, domėjausi kvėpavimo bei meditacijos technikomis, per dieną keletą valandų praktikuodavau ieškodama geriausių pratimų. Pradžioje man visa tai atrodė – lyg žaidimas, bet aš daug ką gyvenime padariau žaisdama, kas bus – tas bus.
2013 vasarį pradėjau mokyti. Dabar du kartus per savaitę Vasaros gatvėje vedu jogą gydytojams. Ir tai man labai įdomu. Didžiulis įvertinimas. Tai nepaprastai įdomūs žmonės, aš daug iš jų gaunu. Vieną užsiėmimą turiu darbuotojams ofise, ir vieną savaitgalinę praktiką.
Ką duoda joga?
Tai mokslas apie žmogaus stiprybę, valingumą ir gebėjimą kurti. Joga padeda susitvarkyti savo viduje, atsikratyti baimės, judėti į priekį. Vidinė ramybė ateina per suvokimą, kad ji nėra amžina, kad ją vis tiek keis audros. Svarbu nebijoti ir prisiminti, kad ir tai praeis. Joga duoda ne vien fizinę parengtį, atsipalaidavimą, bet tuo pačiu savo minčių suvokimą. Joga ir meditacija neatskiriami dalykai. Jeigu tu užsiiminėji joga, anksčiau ar vėliau prieisi prie savęs pažinimo praktikų, prie noro suvokti, kas vyksta tavyje. Man padėjo atsikratyti nuolatinio nerimo, atsispirti nuo savo baimių, eiti pirmyn.
Eva, kur Jūs vesite užsiėmimus?
Kviečiu visus ateiti šeštadienį, 12 valandą, į Sveikatos, harmonijos ir grožio oazę. Tai bus emocinės jogos užsiėmimas. Daug juoksimės. Pratimai nesudėtingi, lengvi, bet garantuoju, kad pavargsite. Ateikite patogiai apsirengę. Daugiau nieko atsinešti nereikia. Kilimėliais žadėjo pasirūpinti Marijampolės savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras. Nėra jokio amžiaus cenzo. Nebus jokių pratimų, kurie būtų pavojingi jūsų sveikatai. Kviečiu ateiti be jokių išankstinių nuostatų, gerai nusiteikus.
Apie ką dar svajojate?
Aš labai noriu rašyti. Tai man teikia didžiausią džiaugsmą. Sau pažadėjau, kad per šią vasarą būtinai pabaigsiu knygą. Ji greičiausiai bus apie paleidimo praktikas, apie motyvaciją. Įkvėpimo knyga, knyga žadintoja, apie tai, kaip nebijoti atsimerkti. Viską, apie ką rašau, perteikiu per save, aš tai išgyvenau.
Ačiū už pokalbį. Labai laukiame Jūsų Marijampolėje.