Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
„Wagner“ samdinys / Scanpix
Živilė AleškaitienėŠaltinis: ELTA.LT
Apie tai Jungtinės Karalystės gynybos ministerija pranešė atnaujintoje žvalgybinėje informacijoje, paskelbtoje socialiniame tinkle „X“.
„Daug „Wagner“ veteranų pasekė buvusiais grupuotės vadais ir perėjo į kitas organizacijas. Palyginti su didžiausiu 2023 metais buvusiu maždaug 50 000 narių skaičiumi, dabar „Wagner“, labai tikėtina, tebeturi apie 5 000 karių dar likusiose dislokacijos vietose Baltarusijoje ir Afrikoje“, – teigė ministerija.
Britų pranešime primenama, kad penktadienį, rugpjūčio 23 dieną, minimos pirmosios kelių pagrindinių „Wagner Group“ vadovų, įskaitant jos savininką Jevgenijų Prigožiną ir įkūrėją Dmitrijų „Vagnerį“ Utkiną, žūties metinės. Jie žuvo per lėktuvo katastrofą, kurią beveik neabejotinai sukėlė lėktuve įvykęs sprogimas.
„Nuo to laiko grupuotė „Wagner“ tapo vis labiau fragmentuota, o daugelis išlikusių gyvų aukštesnio rango asmenų ją paliko“, – pridūrė ministerija.
2023 metų birželio 23 dieną grupuotės „Wagner“ lyderis Jevgenijus Prigožinas paskelbė maištą prieš Rusijos karinę vadovybę, ypač prieš tuometinį gynybos ministrą Sergejų Šoigu. Birželio 24 dieną Baltarusijos autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka surengė derybas su J. Prigožinu, kaip teigiama, V. Putino prašymu. Po derybų privačios kariuomenės vadas paskelbė įsakęs savo pajėgoms nutraukti maištą ir grįžti į lauko stovyklas.
Po dviejų mėnesių, rugpjūčio 23 dieną, per lėktuvo katastrofą žuvo pagrindiniai grupuotės „Wagner“ vadovai.