Aktualu![]() | Gyvenimas![]() | Pramogos![]() | + Projektai![]() | Specialiosios rubrikos![]() |
|
|
Vilnius![]() | Kaunas![]() | Klaipėda![]() | Šiauliai![]() | Panevėžys![]() | Marijampolė![]() | Telšiai![]() | Alytus![]() | Tauragė![]() | Utena![]() |
Augustė JanuškaitėŠaltinis: Alfa.lt
Rudieji lokiai Lietuvoje buvo išnaikinti dar XIX a., tačiau pastaraisiais metais šie gyvūnai vis dažniau pastebimi šalies teritorijoje.
2025 m. vien per pusmetį jų fiksuota mažiausiai 17 kartų – daugiausia pasienyje, tačiau viena jauna meška birželį pasirodė ir Vilniaus pakraščiuose. Ar tai reiškia, kad ši išnykusi rūšis grįžta?
Meškų populiacija Lietuvoje nesusiformavusi
Pasak mokslininko, Vilniaus universiteto docento Aliaus Ulevičiaus, kalbėti apie tikrą populiacijos atsigavimą – per anksti. „Negalime sakyti, jog rudieji lokiai sugrįžta į Lietuvą, galbūt jie niekuomet pilnai čia ir negyveno, o šiuo metu tik ieško naujų plotų“, – teigė jis.
Šiuo metu tai – pavieniai atvejai, susiję su migracija iš šalių, kuriose meškų populiacija jau susiformavusi. „Latvijoje, kitaip nei Lietuvoje, yra pastovi rudųjų lokių populiacija, kadangi miškingumas ten didesnis. Estijoje ir Baltarusijoje jau seniai meškų kiekis yra didelis“, – pasakojo A. Ulevičius.
Anot Vilniaus universiteto docento, į Lietuvą atklysta dažniausiai jauni individai, ieškantys naujų teritorijų. Artimiausia jų natūrali buveinė – Alibogo giria Baltarusijos pusėje, netoli Vilniaus. A. Ulevičius pabrėžia, kad tokie gyvūnai dažniausiai elgiasi baikščiai, vengia žmogaus ir patenka į gyvenamąsias teritorijas tik tuomet, kai pasimeta ar būna išgąsdinti.
„Lokiai atklysta į miestus ir priemiesčius tik tada, kai kažkas pabaido. Tada jos patenka į miesto spąstus“, – teigė mokslininkas.
Tvirtinimų, kad meškos kelia grėsmę, jis nelaiko pagrįstais: „Meškos baikščios, jos bijo, saugosi žmonių.“ Jis taip pat atmeta dažnai viešumoje minimą argumentą apie maisto stygių: „Miško teritorijoje, natūralioje gamtoje, lokiai randa pakankamai maisto.“
Tačiau didžiausia egzistuojanti problema miškuose, kuri ir neleidžia formuotis lokių populiacijai Lietuvoje, – miškų trikdymas. „Intensyvi miškininkystė ypač kenkia patelėms ir jaunikliams. Užmigus žiemos miegu, toks trikdymas gali jas pakelti“, – kalbėjo A. Ulevičius.
Medžiotojai nusiteikę pozityviai
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD) direktorius Laimonas Daukša į vis pasirodančias rudąsias meškas žvelgia itin pozityviai. Jų organizacija fiksuoja meškų migraciją jau kurį laiką ir vertina tai kaip natūralų procesą.
„Mes rudųjų lokių pasirodymą vertiname labai teigiamai. Jei Lietuvoje gyvens 10–20 meškų, nuo to tikrai nieko blogo neatsitiks“, – kalbėjo L. Daukša.
Asociacija yra sukūrusi lokių migracijos žemėlapius, rengia rekomendacijas, kaip elgtis susidūrus su gyvūnu, bendradarbiauja su mokslininkais, tačiau, jų teigimu, politikai į situaciją reaguoja netinkamai. Medžiotojų teigimu, trūksta aiškaus valstybės veiksmų plano: „Struktūra kaip ir yra sukurta, tačiau ji nesuveikia ekstremaliosiose situacijose.“
Kaip pavyzdį asociacijos direktorius pateikia atvejį, kai Vilniaus mieste rudoji meška aplankė ne vieną mikrorajoną: „Apie mešką informacija nebuvo laiku perduota nei gyventojams, nei atsakingoms institucijoms. Kodėl institucijos neinformavo gyventojų apie mieste klaidžiojančią mešką? Nejaugi mieste neveikia kameros?“
Nors ir pavėluotai, valdžia sureagavo į rudosios meškutės klajones Vilniaus mieste. Tiesa, problemos sprendimo siūlymas buvo toks, kad net medžiotojams pasirodė netinkamas. Valstybė suteikė leidimą gyvūną likviduoti, medžiotojai atsisakė tai padaryti. „Valdžios suteiktu leidimu likviduoti Vilniaus rajone pasirodžiusią mešką mes nepasinaudojome, tai būtų buvę mažų mažiausiai neteisinga“, – sakė Medžiotojų draugijos direktorius.
Jis pabrėžė, kad toks veiksmas būtų suprastas kaip nehumaniškas, nes gyvūnas jau nebekėlė grėsmės: „Nė vienam iš mūsų asociacijos narių nebūtų buvusi garbė nušauti tą mešką.“
Anot medžiotojų, svarbu ne šaudyti, o informuoti visuomenę ir apsaugoti ne tik gyventojus, bet ir gyvūnus: „Žvėrys gamtoje labai natūraliai įsikuria, reikia tik susitvarkyti žmonių apsaugojimą, ir viskas bus labai gerai.“
Tiek mokslininkai, tiek medžiotojai sutaria – rudųjų lokių atsiradimas Lietuvoje nėra grėsmė, tai pokytis, kuriam reikia pasiruošti. Kol kas jie tik svečiai. Bet ar taps nuolatiniais gyventojais, priklausys nuo to, kaip valstybė tvarkysis su savo miškais ir ar sugebės reaguoti ne tik tada, kai jau per vėlu.