Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Reporteris MonikaŠaltinis: Etaplius.lt
Dar visai neseniai sportininką Jevgenijų Šukliną visa Lietuva garbino ir nešiojo ant rankų. Ir pats sportininkas iki šiol prisimena jausmą, kai prieš septynerius metus laimėjo vieną geidžiamiausių pergalių savo karjeroje – sidabro medalį Londono olimpinėse žaidynėse. Tačiau vargu ar tuomet jis galėjo pagalvoti, jog pergalė smogs taip, kad sugrius visas ligtolinis Jevgenijaus gyvenimas. Kaip žinomo sportininko kasdienybė klostosi dabar, išgyvenus didžiausią gyvenimo stresą, bus pasakojama šio šeštadienio LRT „Stiliuje".
„Sportas visada buvo mano asmeninė ambicija, norėjau sau įrodyti, kad kažką galiu. O tada pamatai, kad ir kitiems teiki pozityvių emocijų", – sako Jevgenijus Šuklinas.
Kai 2003-iais jis laimėjo Pasaulio jaunių čempionatą Japonijoje, sportininko karjerą ėmė stebėti visas gimtasis Visaginas ir visa Lietuva. Per dvidešimt metų profesionaliame sporte Jevgenijus pasiekė daug, tačiau būta ir ne vieno skaudaus pralaimėjimo. Kad ir kiek patirta nusivylimų, kai sėkmė, regis, buvo jau visai šalia, Jevgenijus kaip tikras kovotojas nenuleisdavo rankų ir eidavo į priekį, išlikdamas ištikimas savo principams.
„Esu ne kartą gavęs pasiūlymų išvykti ir į Australiją, ir į Ameriką dirbti treneriu, tačiau nesusiviliojau ir likau čia", – atvirai sako sportininkas, dabar save su ironija vadinantis jaunu pensininku. Gyvena jis iš Valstybės rentos ir nesiskundžia dėl savo padėties.
„Pas mus renta pririšta prie vidutinio atlyginimo, tai išeina pusantro vidutinio atlyginimo, visai nebloga suma. Bet dabar, jeigu gauni valstybinę rentą, negali niekur dirbti papildomai ir tai gana nesąžininga. Gali būti tik treneriu, tuomet gauni ir rentą, ir atlyginimą. Bet jeigu eini dirbti į valstybinį sektorių, pavyzdžiui, tampi meru, turi atsisakyti rentos, kad gautum atlyginimą. Tai skatina žmones nesportuoti, o tiesiog sėdėti ir nieko nedaryti", – svarsto sportininkas.
Tačiau visos patirtos nesėkmės Jevgenijaus Šuklino gyvenime nublanko, kai jis gavo laišką dėl įtarimų vartojus dopingą prieš septynerius metus, ruošiantis Londono olimpiadai. Po kurio laiko atėjo patvirtinimas ir garsiam sportininkui teko grąžinti sidabro medalį. Jevgenijus neslepia, kai skaitydavo straipsnius apie su dopingu susijusias istorijas, kurios nutiko jo kolegoms, pagalvodavo, tai esą kažin kokios pasakos, negalinti būti tiesa. Nes nuolatiniai sportininkų patikrinimai dėl dopingo yra itin griežti.
„Visą gyvenimą buvau prieš nešvarius dalykus sporte ir tai gali patvirtinti mūsų antidopingo agentūra, nepraleidau nė vieno mėginio davimo. Per savo sportinę karjerą esu tikrintas 50 ar 70 kartų. Tai yra normalus dalykas, toks pat kaip atsikelti ryte. Mes pildydavome tam tikrą sistemą, panašiai kaip Facebooko paskyra, kur turi pažymėti valandą ir dieną, kur ir kada būsi. Turi užpildyti keturiems mėnesiams į priekį. Visada rašydavau nuo šešių iki septynių ryto, kad tikrai būčiau namuose iki treniruotės arba spėčiau atvažiuoti po jos. Ir dažnai būdavo šeštą ryte – din-din, paskambina, ateina, reikia duoti mėginį. Arba būdavo šiandien patikrina, kitą dieną atvažiuoja ir dar trečią dieną, tris dienas paeiliui ima mėginius. Per gimtadienį, sausio 1 dieną būdavo atvažiuoja ir negali niekur pasislėpti", – pasakoja olimpietis, prisimindamas sudėtingą tikrinimo sistemą, su kuria teko gyventi daugybę metų.
Tačiau tai esanti viena medalio pusė, kad ir kaip besilaikytum visų taisyklių, kiekvieną akimirką ir pats turi būti itin budrus, žiūrėti, kokį maistą vartoji, kokius gėrimus geri. Jevgenijus prisimena, koks sudėtingas pasiruošimas buvo ir lemtingoms Londono olimpinėms žaidynėms.
„Nevalgiau nieko, kas galėtų pakenkti. Net mėsos. Buvo istorijų, kai olimpiadoje sportininkai valgė jautieną, o ji buvo pribadyta steroidiniais preparatais. Jei paimi atsuktą buteliuką, iš karto išmeti, jis negali būti atidarytas. Visur žiūri, kad niekas nepribertų kokių miltelių į tavo gėrimą. Sudėtingas tai dalykas. Sportininkai daug vartoja maisto papildų, nes dideli krūviai, turi atstatyti amino rūgštis, baltymus, kitus polivitaminus. Aš vartojau viską, ką duodavo Olimpinio komiteto centras, o dabar, po septynerių metų... Net negalvojom, kad reikia pertikrinti, tikėjome, viskas jau patikrinta", – atvirai pasakoja sportininkas.