„Jei pakilai, tai skriski kiek gali…“

Kaunas

„Gyvenimo“ nuotr.

Ramutė ŠimukauskaitėŠaltinis: Etaplius.lt

51141

Pakeliui į gražų rudenį, kai Balbieriškio seno parko išlakūs medžiai dar nebarstė savo aukso, į gražų renginį, į Marijonos Jankauskienės poezijos skaitymų bei muzikos kompozicinę popietę „Savas mintis aš užrašiau ir jos gyvena darbuose“, kultūros laisvalaikio salėje rinkosi Prienų Neįgaliųjų draugijos nariai iš visų rajono skyrių.

Foto galerija:

Kol rudens gėlių puokštėmis bei suneštinėmis vaišėmis buvo puošiami stalai, atvykusieji apžiūrėjo balbieriškietės Marijos Navickienės rankdarbių parodą, skirtą Lietuvos Valstybės šimtmečiui. Pažvelgus į paveikslus galėjai pajusti, kaip susilieja tautos istorija.

Poetinio žodžio mylėtojams skirtą popietę vedė Balbieriškio skyriaus vadovė Lina Šakočienė. Marijona Jankauskienė prisistatė vienu iš 700 parašytų, eilėraščiu „Gyvenimas“. Pasidalinti su bičiuliais savo atvira siela mamą paskatino dukra. Gerbiama eilių autorė į gyvenimą išleido šešis vaikus, džiaugiasi keturiais anūkais. O eilėse sudėtas visas jos gyvenimas – nuo gimimo Juodaraistyje, gyvenimo Ašmintoje iki dabarties akimirkų.

Eilėmis, kurias skaitė pati Marijona bei bičiulės, Neįgaliųjų klubo narės, moteris išjaučia mokyklinę meilę, studijų laikus. „Jei pakilai, tai skriski kiek gali…“, – sako viename iš eilėraščių. Nekyla abejonių, kad šią eilutę tarsi atliepia ir šis bei kiti renginiai, kuriuos drauge organizuoja žmonės su negalia.

Atrodo, jiems nieko neskauda ir neskaudėję – taip jie moka džiaugtis vieni kitais, skambia daina, bendru šokiu ir gyvenimu. „Kėliau pusę keturių ryto, pamiršau per rūpesčius ir tablečių pasiimti nuo cukraus“, – sakys viena iš jų, šiek tiek pasijutusi blogiau. Bet kai užtraukė dainą, kai įsijautė į bendrą melodiją, matėsi, jog pamiršo, ką skaudėję, veidą nušvietė šypsena, suspindo akys.

„Visą gyvenimą buvau įsimylėjus“…, – sako Marijona kitame eilėraštyje, nes „kas nepatyrė tikro meilės jausmo, negali juoktis iš širdies“..

„Sode lakštutė maža…“, – šia ir kitomis skambiomis dainomis tarsi pritaria į išsakytas temas poezija draugijos ansamblis „Šilas“. „Nebeuždelsk… sugrįžus dar ilgai pabūki“, – ragina eilių autorė nepamiršti ryšio su tėviške, su ta vieta, iš kur išėjome, su sodu, su gamta. Taip pat pasidžiaugia gražia savo tauta, atkreipia dėmesį į svarbiausius Lietuvos įvykius. Išgirstame ir apie jos dėdę iš Prienlaukio (pokario laikmetis), ir eilėraštį, skirtą Loretai (Sausio 13 -oji), apie naminuką pupuką Airijoje, kaip „negerai, kad Lietuvoj pupukai negyvena“.

„Mano širdis liepė parašyti“, – apie eiles, skirtas patiems brangiausiems žmonėms, dovanojusiems gyvenimą, sako Marijona ir ragina: „pakelkit akmenis visus nuo tako, kuriuo praėjo motina sena…“ O tėvas dar mažą ją skatino rašyti, matyt, todėl ir sako, kad „mano tėvas ir mano likimas…“

Bičiuliai atidžiai klausosi skaitomų eilių, kitų akyse suspindi ašara… Taigi ne veltui ši popietė būtent tokia lyriška buvo organizuota. Kažką paliko kiekvienam tik sau pamąstyti, prisiminti.“ „Jei negali palinkėti nieko gero, blogo nelinkėk,“ – pataria viename iš paskutinių skaitytų eilėraščių kūrėja.

Reikia pastebėti, kad visi Marijonos eilėraščiai labai gražiai „suguldyti“ popieriaus lapuose. Ir jų girdėjome tik labai mažą dalelę. Beje, užklausta, kada rašo, eilių autorė sakė, jog daugiausia naktimis. Yra užrašiusi ir ant saldainių dėžutės kitos pusės, kai mintis vijo mintį. „Ar yra galimybė tavo, Maryte, eilėraščius paskaityti knygelėje“?, – užklausia Mikadas. Moteris susijaudinusi tikrai neturi ką jam atsakyti. Ir nežino nė vienas. Juk yra Prienų neįgaliųjų draugijos narių ir daugiau kuriančiųjų, nebūtinai poeziją. „Galbūt galėtų padėti mūsų išrinktieji?“, – kažkas viltingai šūkteli iš salės, tarsi palikdamas vilties.

Tuo metu vedėja Lina visus skyrius ragina po eiliuotą posmelį sukurti, panaudojant tuos pačius jos užrašytus žodžius. Visi įninka kurti. Taip nugali draugystė ir veiveriškių ekspromtu užrašytos eilės.
…skamba valsas.

Svečias Eugenijus Majus, draugijos narys Petras muzikos akordais ir skambia lietuvių liaudies daina bendram šokiui, dainai sukviečia vis daugiau susirinkusiųjų. Draugijos pirmininkė Irena Valatkevičienė taria nuoširdžius padėkos žodžius poezijos puokštę dovanojusiai Marijonai, parodos autorei Marijai, Linai ir visiems draugijos nariams, linkėdama kurti gyvenimą ir džiaugtis kiekviena jo akimirka.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt