Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Prezidento rinkimai Moldovoje / ELTA-EPA nuotr.
EtapliusŠaltinis: BNS
Artėjant lapkričio 3 dieną vyksiančiam antrajam rinkimų turui, „Jungtinės Valstijos tebėra susirūpinusios, kad Rusija vėl bandys sutrukdyti Moldovos gyventojams pasinaudoti suverenia teise patiems išsirinkti savo vadovus“, sakoma valstybės sekretoriaus Antony Blinkeno pareiškime.
„Rusija padarė viską, kas įmanoma, kad sutrikdytų rinkimus ir referendumą, siekdama pakenkti Moldovos demokratijai, įskaitant neteisėtą finansavimą ir balsų pirkimą, dezinformaciją ir kenkėjišką kibernetinę veiklą“, – pabrėžiama jame.
Vašingtonas ne kartą įspėjo, kad Rusija siekia kištis į Moldovos reikalus ir trukdyti jos integracijai į Europą. Jungtinės Valstijos kaltina Maskvą, kad ši į savo pastangas paveikti rinkimų rezultatus šalyje metė milijonus dolerių.
Spalio 20 dieną vykusiame referendume Moldovos gyventojai nedidele balsų persvara pritarė stojimui į Europos Sąjungą (ES). Suskaičiavus visus balsus, paaiškėjo, kad 50,46 proc. balsavusiųjų pasisakė už narystę bloke.
Per tą pačią dieną vykusių rinkimų pirmąjį turą taip pat paaiškėjo, kad proeuropietiškų pažiūrų prezidentei Maiai Sandu (Majai Sandu) po dviejų savaičių teks susigrumti su prorusiškų socialistų remiamu buvusiu prokuroru Alexandru Stoianoglo.
M. Sandu, kuri 2020-aisiais įveikė Maskvos remiamą tuometinį prezidentą, po Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 metais pateikė prašymą priimti Moldovą į ES. Stojimo derybos prasidėjo šių metų birželį.