Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
K. Kelloggas. Scanpix nuotr.
Lina LinkevičiūtėŠaltinis: ELTA
K. Kelloggas tuo metu sakė, kad dar nebuvo pristatęs savo vizijos D. Trumpui, tačiau atitinkamas planas galėtų būti vienas iš variantų, kuriuos būtų galima svarstyti. „Laikui bėgant visi konfliktai baigiasi tam tikromis derybomis. Reikia užtikrinti, kad ukrainiečiai užimtų ne silpną, o stiprią poziciją. Kyla klausimas – kaip tai padaryti? Kaip į vietas sudėlioti tinkamus komponentus?“ – „Amerikos balsui“ tvirtino K. Kelloggas.
JAV esą ir toliau ginkluotų Ukrainą, kad atgrasytų Rusiją nuo puolimo, tačiau su sąlyga, jog Kyjivas sutinka pradėti taikos derybas su Rusija. Siekdamos įtikinti Rusiją sėsti prie derybų stalo, Jungtinės Valstijos ir kiti NATO partneriai, pasak K. Kelloggo, ilgesniam laikui atidėtų Ukrainos narystę Aljanse mainais į išsamų susitarimą su saugumo garantijomis.
Vadovaujantis numatomu susitarimu, Ukrainos nebūtų prašoma atsisakyti užmojų susigrąžinti visas Rusijos užgrobtas teritorijas, tačiau Kyjivas turėtų sutikti pasitelkti tik diplomatines priemones ir suvokti, kad gali prireikti daug laiko norint susigrąžinti visas žemes. Strategijoje siūloma iš dalies panaikinti sankcijas Rusijai, siekiant paskatinti Kremlių siekti taikos, ir pritaikyti rinkliavas Rusijos energetikos importui, kad būtų galima finansuoti Ukrainos atstatymą.
„Tai nereiškia, kad Ukraina pasiduoda, jog atsisako teritorijų, – nieko panašaus“, – liepą tikino K. Kelloggas.
D. Trumpas trečiadienį paskelbė, kad skiria K. Kelloggą „prezidento padėjėju ir specialiuoju pasiuntiniu Ukrainai ir Rusijai”. K. Kelloggas pirmojoje D. Trumpo administracijoje dirbo Nacionalinio saugumo tarybos personalo vadovu ir taip pat ėjo buvusio viceprezidento Mike’o Pence’o patarėjo nacionalinio saugumo klausimais pareigas.