Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
JAV ir Kinija / Scanpix
Emilija FerdmanaitėŠaltinis: ELTA
Tarp identifikuotų Kinijos bendrovių yra „Zhejiang Uniview Technologies“, kurią JAV pareigūnai kaltina sudarant sąlygas žmogaus teisių pažeidimams, įskaitant uigūrų ir kitų etninių bei religinių mažumų grupių kontrolę.
Kita JAV prekybos departamento įvardyta įmonė – Pekino „Zhongdun Security Technology Group“, kuri, kaip teigiama, kuria ir parduoda produktus, leidžiančius viešojo saugumo institucijoms vykdyti žmogaus teisių pažeidimus.
Šios bendrovės buvo įtrauktos į „subjektų sąrašą“: JAV įmonės, norėdamos į jas eksportuoti, privalo gauti licenciją.
„Žmogaus teisių pažeidimai prieštarauja Jungtinių Valstijų užsienio politikos interesams“, – teigė prekybos sekretoriaus pavaduotojas pramonei ir saugumui Alanas Estevezas.
Įtraukiant šias bendroves į subjektų sąrašą siekiama „užtikrinti, kad JAV technologijos nebūtų naudojamos žmogaus teisių pažeidimams ir piktnaudžiavimui skatinti“, pridūrė jis.
Trečiadienį Pekino užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai pareiškė, kad sankcijos yra „atviras ir įžūlus Kinijos aukštųjų technologijų įmonių gniuždymas prisidengiant žmogaus teisėmis“.
„Tai tik patvirtina melą, esą JAV gina žmogaus teises, ir tikrovę, kad ji atima iš Kinijos žmonių teisę į plėtrą. Tokie triukai niekada nepasiteisina“, – sakė Mao Ning per eilinį spaudos brifingą.
„Jei JAV iš tiesų rūpi žmogaus teisės, ji pirmiausia turėtų užlopyti savo pačios spragas šioje srityje.“
Vyras, trečiadienį atsiliepęs į skambutį mobiliojo telefono numeriu, siejamu su „Beijing Zhongdun“, padėjo ragelį po to, kai prisistatė AFP reporteris.
Į skambučius dviem numeriais, siejamais su „Zhejiang Uniview“, niekas neatsiliepė.
JAV vyriausybė ir kelių kitų Vakarų šalių įstatymų leidėjai atkreipė dėmesį į tai, kaip Kinija elgiasi su uigūrų mažuma šiaurės vakarų Sindziango regione.
Žmogaus teisių grupės teigia, kad regione įkalinta mažiausiai milijonas žmonių, daugiausia musulmonų mažumų atstovų – jie susiduria su įvairiais teisių pažeidimais, tačiau Pekinas šiuos kaltinimus atkakliai neigia.
Prekybos departamentas nurodė, kad tarp kitų įmonių, kurioms antradienį įvesti apribojimai, yra dvi Mianmaro ir dar dvi Rusijos bendrovės, tiekiančios Mianmaro kariuomenei komponentus, leidžiančius vykdyti tokius veiksmus kaip oro antskrydžiai prieš civilius gyventojus.
Kitos dvi Rusijos įmonės buvo įtrauktos dėl to, kad tiekė Maskvai veido atpažinimo technologiją, „nukreiptą prieš taikius protestuotojus ir neatsiejamą nuo Rusijos masinės kontrolės aparato“.