Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Laikina prieplauka Gazos Ruože / YouTube
Rūta AndrošiūnaitėŠaltinis: BNS.LT
JAV prezidentas Joe Bidenas yra išreiškęs nusivylimą gegužės viduryje įrengtos prieplaukos funkcionavimu – ji ne kartą prastu oru buvo atitrūkusi nuo kranto, tad ja ne visą laiką buvo galima naudotis.
„Misija, susijusi su prieplauka, užbaigta, tad nebereikia naudotis šia prieplauka, – žurnalistams sakė viceadmirolas Bradas Cooperis. – Dabar tai perkeliama [...] į uostą Ašdode Izraelyje.“
Viceadmirolas pažymėjo, kad šis uostas yra tvaresnis kelias.
Gabenimas iš Kipro per Ašdodą į šiaurinę Gazos Ruožo dalį jau pradėtas, pastarosiomis savaitėmis šiuo keliu jau nuvežta beveik pusė milijono kilogramų pagalbos krovinių, sakė JAV Centrinės vadavietės vado pavaduotojas B. Cooperis.
Naudojantis laikina prieplauka per maždaug 20 jos eksploatavimo dienų buvo atvežta maždaug 9 mln. kilogramų pagalbos. Pasak B. Cooperio, tai precedento istorijoje neturinti operacija pagalbai į kovų zoną gabenti neišsilaipinant jokiems amerikiečių kariams.
Tačiau projektas, kuris, pasak B. Cooperio, atsiėjo mažiau nei planuoti 230 mln. dolerių (210 mln. eurų), nuolat susidurdavo su sunkumais. Dar gegužę prieplauka buvo apgadinta per audrą, ją reikėjo nutempti remontuoti. Birželio 7-ąją ji vėl buvo pritvirtinta, bet birželio 14-ąją ją teko nutempti į Ašdodą, nes ir vėl buvo prognozuojamas didelis bangavimas. Tokia pati situacija pasikartojo praėjusio mėnesio pabaigoje.
Sausuma, oru, jūra
Pagalbos, pasiekusios Gazos Ruožą, paskirstymas taip pat yra problema. Jungtinių Tautų Pasaulio maisto programa (WFP) praėjusį mėnesį sustabdė per prieplauką pristatytos pagalbos išvežiojimą, kad įvertintų saugumo situaciją po netoliese įvykdytos Izraelio karinės operacijos.
J. Bidenas apie prieplaukos projektą paskelbė kovo mėnesį sakydamas savo metinį pranešimą, nes Izraelis neleido gabenti pagalbos sausuma.
Pasak Pentagono, projektas padėjo įtikinti Izraelio vyriausybę atverti daugiau pagalbos kelių.
„Šios prieplaukos įrengimas [...] padėjo užsitikrinti Izraelio įsipareigojimą atverti papildomų perėjų į Gazos [Ruožo] šiaurę“, – neseniai žurnalistams sakė Pentagono spaudos sekretoriaus pavaduotoja Sabrina Singh (Sabrina Sing).
Tačiau prezidentas praėjusią savaitę spaudos konferencijoje sakė, kad prieplauka neveikė taip, kaip jis tikėjosi.
„Nusivyliau, kad kai kurie mano pasiūlyti dalykai nebuvo tokie sėkmingi [...]. Tikėjausi, jog tai bus sėkmingesnis [projektas]", – sakė jis.
JAV ne tik stengėsi sukurti pagalbos teikimo maršrutą jūra, bet ir su kitomis šalimis organizavo pagalbos krovinių numetimą iš oro. Pastaruoju būdu jau pristatyta daugiau kaip milijonas kilogramų pagalbos krovinių, sakė B. Cooperis.
„Mūsų pajėgos koordinuoja veiksmus su tarptautiniais partneriais, kad atvertų naujus sausumos kelius, sudarydamos sąlygas iki šiol sausuma į Gazos [Ruožą] atvežti 33,5 mln. svarų (15,2 mln. kg) pagalbos“, – sakė jis.
Karas Gazos Ruože kilo po spalio 7-osios „Hamas“ išpuolio Izraelio pietuose, per kurį, oficialiais duomenimis, žuvo 1 195 žmonės, daugiausia civiliai.
„Hamas“ kovotojai spalio 7-ąją taip pat pagrobė pustrečio šimto įkaitų, iš kurių maždaug pusė, Izraelio teigimu, tebėra Gazos Ruože, įskaitant apie 42 Izraelio kariuomenės žuvusiais laikomus įkaitus.
Remiantis Gazos Ruožo sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, per Izraelio atsakomąjį puolimą žuvo daugiau nei 38,7 tūkst. žmonių, taip pat daugiausia civilių.
Karas palestiniečių teritorijoje sukėlė humanitarinę katastrofą. Savo namus turėjo palikti maždaug 80 proc. Gazos Ruožo gyventojų, kurių yra 2,3 milijono. Jungtinių Tautų pareigūnai sako, kad kai kuriose teritorijos dalyse kilo badas.