Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
JAV Atstovų Rūmų pirmininkas Mike Johnsonas. Scanpix
Lina LinkevičiūtėŠaltinis: ELTA
Toks žingsnis žengtas po dviejų pasikėsinimų į Donaldo Trumpo gyvybę.
Įstatymo projektas buvo priimtas balsams pasiskirsčius 405-0 ir dabar dėl jo bus balsuojama Senate.
Reikalaujama, kad slaptoji tarnyba taip pačiai saugotų pagrindinius kandidatus rinkimuose, kaip ir pareigas einančius prezidentus bei viceprezidentus.
Teisės aktas buvo pateiktas liepos 23 d., praėjus dešimčiai dienų po to, kai D. Trumpas buvo sužeistas į ausį per šaudynes rinkiminiame mitinge Pensilvanijoje. Tada žuvo vienas jo rėmėjas, o šaulys buvo nušautas.
Įstatymo projektas buvo priimtas po antro spėjamo pasikėsinimo į D. Trumpo gyvybę. Sekmadienį buvo sulaikytas įtariamasis, kuris buvo pastebėtas su ginklu besislepiantis D. Trumpo golfo aikštyno pakraštyje Floridoje. Už kelių šimtų metrų nuo D. Trumpo buvęs vyras šūvių nepaleido.
D. Trumpas dėl pasikėsinimų bandė apkaltinti savo varžovę rinkimuose Kamalą Harris ir prezidentą Joe Bideną, atkreipdamas dėmesį į jų retoriką, pabrėžiančią jo keliamą pavojų demokratijai. Tiek J. Bidenas, tiek K. Harris pasmerkė bandymus pasikėsinti į D. Trumpą, o J. Bidenas savo ruožtu paragino Kongresą slaptajai tarnybai skirti daugiau išteklių.