Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
LSMU Kauno ligoninės nuotr.
Reporteris SkaistėŠaltinis: Etaplius.lt
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno klinikos suteikė daugiau informacijos apie trečiadienį Kauno klinikose dėl COVID-19 mirusį jauniausią pacientą, kuriam tebuvo 27-eri metai.
„Man šiandien sunku kalbėti, nes turiu pripažinti faktą, kad mūsų ligoninėje vakar 27 metų vaikinas, sirgęs COVID-19 pneumonitu su ryškiu kvėpavimo funkcijos nepakankamumu, po ilgalaikio gydymo, deja, mirė“, – spaudos konferencijoje teigė Kauno klinikų Intensyviosios terapijos klinikos vadovas prof. Vidas Pilvinis.
Kauno klinikų Intensyviosios terapijos klinikos vadovo teigimu, vyras COVID-19 infekcija susirgo lapkričio 1 d. Jo teigimu, visų pirma liga pasireiškė tipiniais gripo požymiais, t.y. karščiavimu ir bendru silpnumu, į gydytojus susirgusysis kreipėsi nedelsiant. V. Pilvinis sakė, kad pacientas neturėjo jokių gretutinių patologijų, iki šiol medikų pagalbos neprašęs, sportuojantis.
„Beje, noriu atkreipti dėmesį, pirmieji vadinamieji PGR tyrimai ūmiuoju periodu buvo neigiami, bet progresavo kvėpavimo funkcijos nepakankamumas, ir mūsų kolegos gydytojai įtarinėjo pagal klinikinę ligos eigą, kad pacientas serga COVID-19 infekcija. Tuo labiau, kad jo šeimos nariai buvo sergantieji“, – informavo jis.
„Po dviejų savaičių pacientas pateko į gydymo įstaigą, joje taip pat pakartojus laboratorinius tyrimus tik klinikinė ligos eiga leido įtarti susirgimą, bet progresuojant labai ryškiam kvėpavimo funkcijos nepakankamumui ir mums jau supratus, kad pagalba yra reikalinga ir kritiniu lygiu, mūsų reanimobilis vyko į Marijampolės ligoninę, į reanimaciją“, – pasakojo Kauno klinikų Intensyviosios terapijos klinikos vadovas.
Jo teigimu, pacientui transportavimo metu buvo taikyta dirbtinė plaučių ventiliacija, tačiau atvykus į Kauno klinikas paaiškėjo, kad tradiciniai gydymo metodai nebeveikia. Todėl, pasak V. Pilvinio, pacientui buvo taikyta ekstrakorporinė membraninė oksigenacija.
Visgi ir šis gydymo metodas nepasiteisino, pacientui vėliau prasidėjo ir kitos infekcinės komplikacijos.
„Pacientas visada buvo stebimas, gydomas iki vakar dienos. Tačiau kvėpavimo funkcijos nepakankamumas progresavo ir audiniai, ir hipoksijoje ląstelės, organizmo funkcijos triko. Iro plaučių audinys, vystėsi nesandarumas. Veiksmai, kurie buvo nukreipti išgelbėti paciento gyvybę, deja, buvo nesėkmingi“, – ketvirtadienį jautriai kalbėjo medikas.
ELTA