Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
„Minijos mokslo ir pramogų centre“ susijungia Gargždų industrinė istorija ir aukštosiomis technologijomis paremta ateitis. Projektuojamas mokslo centras – (erdvės jauniesiems mokslininkams,start -up’ams pradedantiesiems verslininkams), konferencijų ir bendruomenės centras. Pastatas projektuojamas gerbiant praeities architektūrą – išsaugant ir naujoms funkcijoms pritaikant esamą katilinės pastatą, o iš kamino sukuriant apžvalgos bokštą, kur gidų - robotų vedini centro lankytojai galės išvysti ne tik dabarties, bet ir ateities bei istorinę Gargždų miesto panoramą.
Virginija ŠimkūnienėŠaltinis: Etaplius.lt
Šeštus metus vykstančiame UAB „Structum“ surengtame nacionaliniame architektūros konkurse „Išmanusis miestas“ antrąją vietą pelnė kaišiadorietis Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros fakulteto IV kurso studentas Aistis Stalaučinskas, kuris šiame konkurse ryžosi išbandyti savo jėgas vienas, be komandos.
Lydėjo sėkmė
Didelio populiarumo susilaukiantis įmonės „Structum projektai“ konkursas kasmet suburia geriausius šalies architektus profesionalus bei urbanistikos, architektūros, kraštovaizdžio, statybų, inžinerijos aukštųjų mokyklų studentus. Šiemet, šeštąjį kartą, savo idėjas bei ateities vizijas „Išmaniajam miestui“ pateikė 38 komandos. Studentų kategorijoje varžėsi Vilniaus Gedimino technikos universiteto, Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto, Kauno technologijų universiteto, Vytauto Didžiojo universiteto bei Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos kūrybingas jaunimas.
10 mėnesių – nuo praėjusių metų rugsėjo iki šiųmetinio pavasario konkurso dalyviai brandino ir kūrė projektus, orientuotus į aukštos gyvenimo kokybės užtikrinimą, efektyvų energijos bei resursų, inovatyvių technologijų panaudojimą. Prisidėti prie vietovių plėtros rengiant projektus šiųmetinio „Išmaniojo miesto“ konkurso, kuris vertinamas kaip vienas inovatyviausių tokio tipo nacionalinių projektų Lietuvoje, dalyvius pakvietė Biržų, Mažeikių, Joniškio, Utenos, Klaipėdos, Gargždų, Jonavos ir Šilutės savivaldybių.
Nors mūsų miesto šiame sąraše nėra, turime gražią progą pasidžiaugti – jaunasis architektas iš Kaišiadorių Aistis Stalaučinskas nuskynė šio konkurso laurus ir tapo vienu iš trijų prizininkų šio konkurso studentų kategorijoje – jo parengtas projektas „Gargždų miesto pietinės dalies daugiabučių namų teritorija“ (darbo vadovai VGTU doc. dr. Dalia Dijokienė ir prof. Audrius Ambrasas, doc. Dr. M. Valevičius) įvertintas II vieta.
Sostinėje vykusioje apdovanojimų ceremonijoje, kurioje dalyvavo LR kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas, Susisiekimo ministras Jaroslav Narkevič, Aplinkos ministerijos viceministras Marius Narmontas, Vidaus reikalų ministerijos viceministras Tautvydas Tamulevičius bei savivaldybių merai, Aisčiui Stalaučinskui įteiktas specialusis prizas – elektrinis paspirtukas bei specialių „Equitone Lithuania“ ir „Hexing Electrical SA“ nominacijų prizai. Tiesa, juos atsiimti teko tėveliams architektams Astai ir Vidui Stalaučinskams, nes nominantas tuo metu buvo išvykęs...
Dovana vaikystės vasarų miestui
Žurnalo „Structum“ interneto svetainės publikacijoje „Projekto dalyvio naujas žvilgsnis kuriant išmanų miestą ateities kartoms“ Aistis Stalaučinskas rašo: „Gargždai – mano vasarų miestas. Čia gyvena mano močiutė. Čia daug šiltų prisiminimų, į kuriuos sugrįžtu dalyvaudamas konkurse. Pagrindinis įkvėpimo šaltinis rengiant projektą – nuostabioji Minija, viena iš nedaugelio Lietuvos upių, nepažabota užtvankų, savo slėnyje sauganti vertingas augalų ir gyvūnų rūšis.
Paslaptingi vingiai, gili vaga, kurioje gyvena retos vertingų žuvų rūšys – didžiausias gamtos turtas, į kurį panirus atsigauna siela. Norisi bent dalį tos dvasios perkelti į miestą ir neužmirštant atsakomybės prieš aplinką vadovautis ekologijos ir darnos principais.
Išmanumas iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti kaip rinkodaros nuvalkiotas, šiandien dažnai be priežasties ir didesnės argumentacijos naudojamas terminas. Todėl rengdamas projektą į reiškinį siekiu pažvelgti nauju žvilgsniu. Išmintis – senas kaip žmonija siekis. Išminties ieškojo visos kartos ir tik todėl, kad išmintingi žmonės nenustojo tobulėti, toliau gilinosi ir siekė aukštumų, atsirado platus, visa apimantis mokslas, kurio dėka pasaulis vystosi ir savo intelektine pažanga auga toliau.
Gyvendami XXI amžiaus visuomenėje dažniausiai esame įpratę žodį „išmanus“ girdėti skaitmeninių technologijų kontekste, todėl kalbėdami apie miestą visų pirma turime suprasti, jog miestas nėra kompiuteris. Pats išmaniausias sprendimas neretai yra grįžimas prie paprastų, šimtmečiais patikrintų ir patikimų dalykų, dažnai pateiktų tik kitokia, mūsų dienų visuomenei priimtina forma. Neatsiejamas ryšys tarp išmanumo ir tvarumo – tik tie sprendimai, kurie yra draugiški aplinkai, turi teisę būti vadinami išmaniais. Metas atsisakyti besaikio architektūros „vartojimo“ griaunant seną ir statant naują.
Metas į miestą pažvelgti pagarbiu gamtai ir praeities kartų palikimui žvilgsniu, atgaivinant ir naujoms funkcijoms pritaikant tai, kas nebeatitinka šių dienų žmogaus poreikių. Išmintingi sprendimai nebūtinai turi būti radikalūs – kur kas paprasčiau pokyčius įgyvendinti evoliucijos, o ne revoliucijos keliu, vengiant kultūrinio šoko ir jo keliamų socialinių problemų. Lėtai ir kantriai ugdant visuomenę galima švelniai įvesti pačias didžiausias permainas, ypač žvelgiant iš teritorijų atgaivinimo perspektyvos, kur susikerta daugybė visuomenės narių interesų, o vienas svarbiausių kiekvieno paprasto žmogaus siekių yra ramiai gyventi esant užtikrintam dėl saugios ateities.
Kuriant išmanų miestą ateities kartoms – kertine priemone tampa visuomenės švietimas, skaidytinas į du atskirus dėmenis – jaunosios kartos ugdymą ir vyresniosios integravimą. Jaunesniajai kartai jau nuo pat darželio metų svarbu skiepyti supratimą apie aplinkos tausojimą taupant energiją, rūšiuojant atliekas, atsisakant betikslio medžiagų švaistymo, kalbėti apie natūralios gamtos svarbą sveikai gyvensenai, rodyti, kaip gaminama energija, taip ugdant atsakingus vartotojus.
Todėl teritorijoje esantys darželiai ir mokyklos bus orientuoti į aktyvų ekologinio požiūrio ugdymą, o jų veiklą apjungs projektuojamas „Minijos mokslo slėnis“. Tuo tarpu vyresniajai kartai bus rodomas jaunimo pavyzdys organizuojant bendrus ekologijos populiarinimo renginius mieste, jų gyvenamąją aplinką atnaujinant tvariais ir darniais principais. Tik gyvendami ekologiškai sąmoningoje visuomenėje išsaugosime pačią didžiausią vertybę – švarią, žmogaus nesuniokotą gamtą.“
Smagu, kad kaišiadoriečių architektų dinastiją, kurios pradininkas – Kaišiadorių savivaldybės garbės pilietis Stasys Petrauskas, sėkmingai tęsia jo anūkas Aistis, kuris dabar nekantriai laukia, kada galės pristatyti savo idėjas Gargždų bendruomenei.
Nuotr. iš asmeninio albumo
be-pavadinimo1.png