Jaunajai kartai derėtų mokytis kritiškai vertinti

Klaipėda

Asmeninio albumo nuotr.

Reporteris Gargždų BangaŠaltinis: Etaplius.lt

112664

Net nemokėdami kalbėti ar skaityti, šiuolaikiniai vaikai moka naršyti interneto platybėse. Į pirmąsias klases žengiantis pradinukas jau turi kokį nors mobilų „siųstuvą“. Vilniaus universiteto Žurnalistikos instituto dėstytoja, Lietuvos žurnalistikos centro direktorė dr. Džina Donauskaitė sako, kad jaunajai kartai naudojantis medijomis svarbiausia suprasti, kaip jos veikia mūsų nuomonę, mąstymą, priimamus sprendimus, gyvenimo būdą ir kitas sritis.

Įvertinti patikimumą

– Kodėl jaunimui svarbu kritiškai vertinti medijas?

– Tai reiškia sugebėti pažvelgti į save iš šalies, sugebėti įvertinti savo pasirinkimus ir juos pagrįsti.

– Kuo pasireiškia jauno žmogaus kritinis mąstymas?

– Gebėjimu savarankiškai, įvertinus įvairias alternatyvas, priimti rimtus gyvenimo ar net kasdienius, galbūt ne itin reikšmingus sprendimus.

– Kaip nepasiklysti medijų labirintuose?

– Paprastai žmonės naudojasi ribotu pasirinktu medijų kiekiu, nes kiekvienas turime ribotą paros laiką, kuomet galime būti aktyvūs. Neįmanoma naudotis visomis medijomis. Norint įvertinti, ar pasirinkimas yra tinkamas, reikia įvertinti jų patikimumą, t. y. tai, kiek ten skelbiama informacija galima pasitikėti, kiek viena ar kita medija yra saugi ir užtikrina mūsų komunikacijos privatumą. Kad tai įvertintume, reikia domėtis, ieškoti papildomai informacijos – būtina skaityti šių medijų privatumo nustatymus. Be to, įdomu išsiaiškinti, kas yra žiniasklaidos priemonių savininkai, kokia jų veiklos filosofija, kas kuria žiniasklaidos priemonę, ar išsamiai pristatoma redakcija, ar aišku, kaip žiniasklaidos priemonė užsidirba pragyvenimui ir panašiai. Ne viskas, ką randame medijose, yra vienodo patikimumo, ir tai reikia atsiminti.

Naršant lieka pėdsakai

– Kokius pėdsakus paliekame naršydami internete? Kas ir kodėl jais seka?

– Pėdsakai, kuriuos paliekame, labai priklauso nuo medijų, kurias internete naudojame. Populiariausios medijos – socialiniai tinklai, „Facebook“, „Google“ (Gmail), įvairių gamintojų Android ar Apple iOS operacinių sistemos renka informaciją apie mus (mūsų amžių, pomėgius, vartojamas medijas, mėgstamą maistą, draugų ratą, mums būdingą elgesį internete, mūsų keliones, kasdienius maršrutus, savijautą, kartais – ir sveikatos būklę ir t. t. – beveik viską, kuo mes patys dalijamės internete viešai). Surinkę tą informaciją analizuoja, apibendrina ir naudoja įvairių produktų pardavimams. Ta medžiaga panaudojama kuriant naujus produktus, siekiant pritraukti daugiau reklamos pajamų – reklamos užsakovams aktualu pasiekti tiksliai tuos asmenis, kuriems aktualūs jų produktai.

– Kada dėl savo privatumo ir saugumo jaunuoliai internete gali būti ramūs, o kada dera suklusti?

– Jei jaunimas laikosi elektroninių komunikacijų higienos – naudojasi patikima programine įranga, nenaršo keistuose puslapiuose, nespaudžia ant neįtikėtinai skambančių keistų reklamų, nenaudoja to paties slaptažodžio prisijungti prie skirtingų paslaugų, kas kelis mėnesius juos keičia – gali būti sąlyginai ramūs. Jei naudojamo kompiuterio ar telefono veikla šlubuoja, prietaisas kaista, nei iš šio nei iš to išsijungia, taip pat, jei pastebi prisijungimus prie savo paslaugų iš kitų vietų nei patys ar jų prietaisai yra, – jau dera suklusti.

Paruošė interneto žemėlapį

– Parengėte mokytojams skirtą „Interneto žemėlapį“ – interneto medijų raštingumo metodologinę priemonę. Gal galite pasidalinti pagrindinėmis įžvalgomis?

– Pagrindinė įžvalga ta, kad neužtenka mokėti naudotis šiuolaikinėmis technologijomis. Jaunimas jas labai mėgsta, jaučiasi įgudęs, bet retas iš tikrųjų žino, kodėl tos technologijos veikia taip, kaip veikia. Technologijos suteikia įvairiems paslaugų teikėjams galimybes mus sekti, nutekinti apie mus informaciją, mus šantažuoti, paversti nusikaltimo aukomis ar nusikaltėliais (net ir nežinant). Dėl to naudotis technologijomis reikia racionaliai, o tai reikalauja domėjimosi, pasirengimo.

– Kokia medijų edukacija yra reikalinga mokyklose?

– Reikia mokytis suprasti ir medijų siunčiamus pranešimus (t. y. kaip ir kodėl jie sukonstruojami), ir medijų architektūrą (kaip skirtingos medijos sukonstruotos ir kaip jos veikia).

Svarbiausia yra suprasti

– Kaip įvairiapusiškai pristatyti medijas jaunimui?

– Norint tai padaryti, pirmiausia patiems medijų mokytojams būtina labai domėtis šia sritimi. Niekas negimsta mokėdamas, o ir pati sritis keičiasi labai greitai, todėl domėtis reikia nuolat. Kai kurie iš mūsų gali tam skirti daugiau laiko ir tobulėti šioje srityje, o sukauptomis žiniomis pasidalinti. Mokėti naudotis medijomis – tai ne tik gebėti naudotis kompiuteriu, telefonu, mokėti filmuoti, įrašinėti ar naudotis kokia populiaria programėle. Tai reiškia suprasti, kaip medijos paveikia mūsų nuomonę, nuotaiką, mąstymą, mūsų priimamus sprendimus, gyvenimo būdą, pomėgius, laisvalaikį, pasirenkamą profesiją, pasirinkimus, už ką balsuoti ar nebalsuoti ir panašiai. Viena yra informacija, kurią mes randame, kita yra pati medijų architektūra, t. y. kaip medijos suprogramuotos. Nuo to, kaip jos suprogramuotos, priklauso, kokią informaciją, kokiu metu gauname – ir šiais laikais nebūtinai gausime tą pačią informaciją kaip kiti žmonės šiame pasaulyje, individualus informacinis repertuaras yra skirtingas.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt