Jauna šeima ne tik džiaugiasi vienkiemio ramybe, bet ir įgyvendina savo svajones

Marijampolė

Renata nusprendė pamėginti kepti šakočius pagal vyro senelio receptą. Taip jų virtuvėje atsirado specialus židinys ir volas. Dariaus Pavalkio nuotr.

Gintarė MartinaitienėŠaltinis: Etaplius.lt

27190

Žmonių mažėja, rajonas tuštėja. Vieni emigruoja, kiti skuba į didmiesčius. Retas kuris pabaigęs mokslus sugrįžta atgal į gimtąjį kraštą. Mat provincijoje jie dažnai neranda nei darbo, nei pramogų. Ir ką tuomet čia veikti? Vis dažniau keliamas klausimas, kaip pritraukti jaunus žmones į rajonus. Prieš trejetą metų iš Kauno į Beduonės kaimelį su mažamečiais vaikais atsikėlę Renata ir Valensas Balsevičiai užimtumu nesiskundžia. Po darbo didmiesčiuose jie skuba namo, kur ne tik kelia gerokai apgriuvusį ūkį, bet ir kepa šakočius.

Foto galerija:

Iš miesto į kaimą
Jauna šeima jau seniai dairėsi vienkiemio šalia kelio, kur būtų tvenkinys, iš visų pusių augtų dideli miško medžiai ir nebūtų sodo. Vienkiemis Beduonės kaime atitiko visus šiuos reikalavimus.
„Taip jau išėjo, kad iš miesto pabėgome į kaimą. Aš gimęs ir augęs Kaune, o Renata kilusi iš Alytaus, Kaune studijavo mediciną. Iš pradžių galvojome, kad tik vasarą čia pagyvensime, bet pasigerinus buities sąlygas – pasistačius priestatą, pervedžiojus elektrą, susitvarkius vandenį, įsirengus dušą – pasidarė gaila palikti“, – pasakojo Valensas.
„Turėjome apsispręsti, ar liekame čia, ar grįžtame į Kauną, nes vaikams atėjo laikas eiti į darželį ir mokyklą“, – prisiminė moteris.

Rajone darbo negavo
Valensas dirba statybų inžinerijos srityje – iš namų nuotoliniu būdu anglų kalba veda mokymus projektuotojams ir inžinieriams iš viso pasaulio. Į firmą Vilniuje pakanka nuvykti vieną kartą per savaitę.
„Aš po aštuonis kartus per mėnesį važinėju į Kauną. Jau penkiolika metų dirbu anesteziologe klinikose ir gimdymo namuose. Kad nereikėtų važinėti, ieškojau darbo rajone. Kreipiausi į Šakių ligoninę, tačiau čia man buvo pasiūlyta tik išsilaikyti kitą licenciją, – prisiminė Renata. – Tuomet radau skelbimą, kad reikalingi virėjai „Kuchmistruose“, galvojau – gal čia priims, bent virtuvėje patirties įgysiu. Bet po mūsų pokalbio niekas su manimi nesusisiekė. Taip ir likau važinėt.“

Išmoko kepti šakočius
Visgi jauna šeima pasirinko gyvenimą kaime ir pradėjo galvoti, kuo čia dar galėtų užsiimti. Kadangi Valenso senelis kepė šakočius, o vėliau šį verslą perėmė jo dėdė, Renata nusprendė taip pat pamėginti.
„Taip mūsų virtuvėje atsirado specialus židinys ir volas. Mums pavyko. Pabandėme ir paeksperimentuoti. Vieną šakotį kepėme sveikuolišką, visiškai pakeitę receptūrą. Sumaišėme tešlą iš naminių kiaušinių ir grietinės, dėjome lydytą sviestą, kokoso pieną ir spelta miltus, – prisiminė Renata. – Šakotis iškepė skanus, tik be ragiukų. Kitą planuoju pamėginti iškepti su moliūgu. Matysim, kaip pavyks. Valenso senelio recepte, be pagrindinių ingredientų, buvo nurodyta vanilės esencija ir šlakelis romo. Jis atsirinkdavo keletą geriausių trynių ir jų plakiniu išgaudavo gražią geltoną spalvą. Romo aš nepilu, bet spalvai naudoju trynius, o ne dažiklius.“

Užsiimtų edukacijomis
Kadangi moteris šakočius kepa pagal senovinį receptą, vienu kartu gali iškepti tik keturis kilogramus, o dvi valandas negali atsitraukti nuo besisukančio volo. Tai labai nenašu.
„Sugaišti daug laiko, o pagamini mažai produkcijos. Tad nusprendėme neužsiimti šakočių kepimo verslu, – atviravo Renata. – Geriau užsiimti edukacijomis. Atvažiavo grupė, išsiplakė trynius, susimaišė tešlą, išsikepė šakotį ir išsivežė. Tačiau tam taip pat reikia gauti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos leidimus. O kad gautume leidimus, reikia atitikti tam tikrus reikalavimus.“

Kreipėsi pagalbos
„Kad būtų išpildyti visi reikalavimai, reikia turėti du šaldytuvus, nes privalomas atskiras vien tik kiaušiniams, įsirengti keturias kriaukles. Viena – rankų plovimui, kita – indams, trečia – vien tik kiaušiniams, ketvirta dar kažkam. O gal atsarginė? – vardijo vienas per kitą sutuoktiniai. – Be to, eismas patalpoje turi vykti ratu, kad produktai nesusitiktų su pagaminta produkcija. Per vienas duris įneši produktus, per kitas – atiduodi iškeptą šakotį.“
Dėl to praėjusiais metais jauna šeima kreipėsi pagalbos į Šakių verslo informacijos centrą, prašydami paskolinti 3 tūkst. eurų visų šių veterinarinių reikalavimų įgyvendinimui.

Keis nuostatas
Šakių verslo informacijos centro direktorė Daiva Palukaitienė apgailestavo, kad nepavyko operatyviai padėti, nes dėl juridinių problemų negalėjo Balsevičiams išduoti paskolos.
„Tam buvo reikalingas nekilnojamojo turto įkeitimas. Tai gana sudėtinga ir brangi procedūra. Sausio 16 d. Verslo pusryčių metu bus siūloma pakeisti Smulkaus ir vidutinio verslo paramos fondo nuostatus – lengvinti sąlygas, kad nedidelės sumos būtų išduodamos pasirašant laidavimo sutartį“, – informavo direktorė.

Išaugo ūkis
Kai atvykome į svečius pas Balsevičius, kieme mus pasitiko šuo, o kambaryje – katinas. Kokia sodyba be apsaugos? Dar ir bičių avilį tolumoje pastebėjome. Kaime įsikūrusi šeimyna pirmiausiai nusipirko penkias vištas ir visą savaitę bėgiojo į tvartą – laukė kiaušinių. Draugai net gaidį neapsikentę atvežė.
„Kai paėmėm į rankas pirmąją kiaušinį, ilgai jį apžiūrinėjom iš visų pusių ir džiaugėmės kaip vaikai. Šiandien auginam 18 vištų, kurių užduotis padėti 50 kiaušinių – tiek reikia, kad iškeptum vieną šakotį, tad tokia jų užduotis“, – juokavo Renata.

Ožkai patinka važiuoti
„Įsigijome ir ožką. Pavadinom Dziga. Kaip gyvendamas kaime gali neturėti nei savo pieno, nei varškės? – atviravo Valensas – Ją melžti teko išmokti abiems. Kai Renata darbe, ožką pamelžti tenka man.“
Pasak Renatos, su ta ožka būta visokių nuotykių. Reikėjo ją nuvežt pas ožį į gretimą kaimą.
„O kaip nuvežt? Sako, dėkit į bagažinę ir atvažiuokit. Galvoju, kaip gali gyvą sutvėrimą į bagažinę kišti. Pasodinau ant pasostės ir vežu. Ožka važiuoja visa patenkinta, dairosi pro langą, kaip kokiam anekdote. Po to važiavimo pamato mašiną ir atbėga pati, važiuoti nori“, – juokėsi moteris.

Hobis - kepimas
„Man patinka kepti. Tai – mano hobis. Šiandien atsikėliau ketvirtą valandą, kad per pusryčius palepinčiau šeimyną šiltais pyragais, – pasakojo Renata. – Kaune lankau konditerijos kursus, kur mokomės kepti daug prancūziškų skanėstų. Dažniausiai tai vieno kąsnio pyragėliai, kuriuos labai mėgsta mano vaikai.“
Pasak medikės, ragaudami jos šakočius, dažnai žmonės klausia, ką ji dar moka iškepti. Moteris pasakoja išbandžiusi daug visokiausių receptų, tačiau daugiau laiko norėtų skirti šakočių kepimui.

Šakių rajono laikraštis „Draugas“

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt