Jau pranokome fantastinę literatūrą arba kaip per 161 metus pasikeitė namų saugumas?

Vilnius

Reporteris SkaistėŠaltinis: Etaplius.lt

74384

1858 metų vasario 21 dieną Edwinas Holmesas savo namuose Bostone įsidiegė pirmąją elektrinę signalizaciją nuo vagių. Tą dieną prasidėjo tikra namų saugumo revoliucija, kuri greitai ne tik prisivijo tokių rašytojų kaip George‘as Orwellas ateities vizijas, bet netgi ir jas pranoko. Šiandien savo namus galime stebėti per išmaniųjų telefonų ekranus, o pačios signalizacijos ar kameros – belaidės ir labai kompaktiškos. Tačiau taip yra todėl, kad dar prieš 161 metus prasidėjęs namų saugumo bumas nesustojo iki pat šių dienų. Tad bendrovės „Bitė Lietuva“ ekspertai kviečia susipažinti su visiems mums svarbių namų saugumo technologijų evoliucija.

„Šiandien turime labai pažangius namų saugumo sprendimus, tačiau tokiais jie tapo toli gražu ne per vieną dieną. Galiausiai tam prireikė nei daug nei mažai – vos 161 metų. Kita vertus, būtent namų saugumo tobulėjimas vyko nuolat ir jo nesustabdė nei pasauliniai karai, nei garsių rašytojų samprotavimai ateities tema. Įdomu ir tai, kad pradėjus nuo pirmosios elektrinės signalizacijos, visos kitos šiandien įprastomis atrodančios paslaugos nuo saugos tarnybų iki kamerų atsirado natūraliais namų saugumo evoliucijos etapais. Ir visi jie savaip įdomūs ar netikėti“, – teigia „Bitės Profas“ Gytis Kupčinskas ir dalinasi 5 esminiais namų saugumo evoliucijos etapais.

1. Telegrafas, magnetas ir varpeliai

Didžioji namų saugumo evoliucija, kaip teigia G. Kupčinskas, prasidėjo Bostone ir veikė labai paprastu, tačiau tuo metu revoliucingu principu.

„Pirmoji elektrinė signalizacija veikė telegrafo mašinos principu: namuose elektros laidais būdavo sujungti magnetas, baterijos, namų durys, langai ir varpelis. Tik kai nepageidaujamas asmuo praverdavo duris ar langą, vietoje telegrafo garso suskambėdavo varpas bei tokiu būdu suveikdavo pirmoji pasaulyje elektrinė signalizacija. Tiesa, ją sukūrė pastorius Augustus Russellas Pope‘as, bet prieš mirtį, jis perleido visas žinias ir teises į šią signalizaciją Edwinui Holmesui, kuris ją pristatė visai rinkai. Tiesa, pačiame Bostone šį signalizacija nebuvo populiari, nes tuo metu šiame mieste nebuvo ir didelio nusikalstamumo. Bet kai Edwinas Holmesas ją pristatė Niujorko gyventojams – užsakymai pasipylė kaip iš gausybės rago“, – sako G. Kupčinskas.

2. Signalizacijos ir tarnybų tandemas

„Kadangi Edwino Holmeso pradėta namų saugumo paslauga pasiteisino, ja netrūko susidomėti kiti. Todėl 1905 metais Holmeso signalizacijų prieš vagis verslą įsigijo stambi JAV telekomunikacijų bendrovė AT&T. Tačiau bendrovė ne tik įvertino signalizacijos potencialią, bet ir pamatė, kaip šią paslaugą galima efektyviai patobulinti. AT&T sujungė signalizaciją su greitosios pagalbos linijomis bei vietinėmis policijos ir priešgaisrinėmis tarnybomis. Vėliau ši paslauga palaipsniui evoliucionavo į apsaugos tarnybas, kurios egzistuoja bei kurių paslaugomis naudojamės iki šių dienų“, – teigia G. Kupčinskas.

3. Mokslinė studija apie priešgaisrinį pavojų paskatino saugotis nuo gaisro

Kaip rodo istorija, pasak G. Kupčinsko, kartais efektyvesni būdai apsaugoti savo namus buvo ne pačios priemonės, bet edukacija apie jų naudą ir saugumą.

„1962 metais grupė kanadiečių mokslininkų išleido turimą apie dūmų ir karščio detektorių galimybes išgelbėti žmonių gyvybes. Iškart po to prasidėjo naujų standartų bei reikalavimų dėl dūmų detektorių montavimo jau esančiuose bei naujai statomuose namuose įvedimas. Skaičiuojama, kad ši studija ir griežtesni reikalavimai 50 proc. sumažino mirtingumą nuo gaisrų JAV tarp 1975 ir 1980 metų. Atitinkamai, dūmų detektorių naudos bei reikalavimai dėl jų montavimo yra viešinami iki šių laikų bei išlieka aktualūs“, – sako G. Kupčinskas.

4. Pirmąją vaizdo kamerą sukūrė medicinos seselė

Pasak G. Kupčinsko, nors dar 1949 metais pirmą kartą išleistas kultinis George‘o Orwello distopinis romanas „1984-ieji“ minėjo stebėjimo kameras kaip futuristinį reiškinį, pirmoji tokia kamera dienos šviesą išvydo greičiau nei po dviejų dešimtmečių.

„Pasirodžius garsiajam G. Orwello romanui, žmonės ne tik stebėjosi jo pavaizduota ateitimi, bet ir ėmė kalbėti apie kai kurių technologinių išradimų realų įgyvendinimą. Tai lėmė, kad 1966 metais medicinos seselė Marie Van Brittan Broan sukūrė pirmąją namų stebėjimo kamerą bei sistemą, leidžiančią nuotolinio valdymo pulteliu atidaryti duris. O 1970 metais jau prasidėjo masinė vaizdo stebėjimo kamerų integraciją į namų saugumą. Tuo metu tai buvo gremėzdiškos kameros, kurios sukiodavosi ir paprastai stebėdavo namo išorę. Visą fiksuojamą vaizdą tokios kameros transliavo į didelį stacionarių monitorių, kuris buvo naudojamas ir kameros valdymui. Taip pat prie monitoriaus paprastai būdavo ir valdymo skydelis, kuris nuotoliniu būdu leisdavo užrakinti duris ar nuspausti signalizacijos mygtuką“, – sako G. Kupčinskas.

5. Šiandien namų saugumas – neatsiejamas nuo išmanaus telefono

Šiandien, kaip teigia ekspertas, namų saugumas tapo neatsiejamas nuo išmaniųjų telefonų, nes žmonės apie viską nori sužinoti kur bebūtų ar turėti tiesioginę galimybę valdyti viską savo telefone.

„Šiais laikais namų saugumas yra lyg visų pastarųjų 161 metų apibendrinimas: taip pat naudojamos kameros, saugumo tarnybos, signalizacija, dūmų ir kitų pavojų detektoriai, tačiau viskas tapo išmanu, niekam nebereikia laidų, o viską galima valdyti savo išmaniajame telefone. Pavyzdžiui, išmanioji apsaugos sistema „Ajax“ leidžia visus detektorius – dūmų, vandens nuotėkio, stiklo dužimo ir kt. – susieti su savo išmaniuoju telefonu ir stebėti ar valdyti juos net ir nebūnant namuose. Tuo metu išmaniai kamerai „Arlo“ nereikia jokių laidų, ji veikia internetu, o baterijų pakanka iki pusės metų. Taip pat tokių kamerų vaizdą galima tiesiogiai stebėti per išmanųjį įrenginį, o įrašus pasiekti internetu. Taip pat išmanias kameras galima panaudoti ne tik saugumui, bet ir matyti, ką namuose veikia palikti gyvūnai ar ką savo kambariuose daro mažamečiai vaikai“, – pastebi G. Kupčinskas.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt