Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Reporteris SkaistėŠaltinis: Etaplius.lt
Liepos mėnesį Seimo nario Juozo Varžgalio iniciatyva Ukmergės rajono savivaldybės tarybos nariai Romas Pivoras ir Kęstutis Jurkevičius bei Ukmergės miesto bendruomenės atstovas Mindaugas Mykolas Tamošiūnas Seime susitiko su Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo politikos grupės vadovu Mariumi Narmontu. Susitikimo metu kalbėta apiei daugiabučių namų dalinės renovacijos sąlygas ir pradžią.
Dalykinio pokalbio metu išgirdome, kad parama bus skiriama iki 30 procentų visų kaštų dydžio ir ne didesnė kaip 14 tūkst. eurų. Dalinės renovacijos aprašas ar kitaip tariant – tvarka, bus parengta rugsėjo- spalio mėnesį. Taigi, kas gi ta dalinė daugiabučio namo renovacija?
LR Seimo Energetikos komisijos pirmininko Virgilijaus Poderio teigimu, namo kompleksinė renovacija reikalauja daug lėšų ir laiko. Šiuo metu Lietuvoje renovuota apie 2 tūkst. senų daugiabučių, eilėje laukia dar apie 14 tūkst. namų. „Akivaizdu, kad šis procesas užtruks daugelį metų. Siekdami pagreitinti procesą, siūlome sudaryti vienodas sąlygas gauti valstybės paramą pigesniam ir spartesniam renovacijos būdui - vidinių inžinerinių sistemų sutvarkymui ir šildymo sistemos subalansavimui nešiltinant sienų“, - sakė V. Poderys. Šalia šiuo metu paplitusios kompleksinės renovacijos, gyventojai galėtų pasirinkti ir šią alternatyvą“. „Tiems, kas nesiryžta visiškai renovacijai dėl lėšų stygiaus, vidinių inžinerinių sistemų sutvarkymas galėtų būti alternatyva su apčiuopiama nauda - iki 30 proc. sumažėjusiomis sąskaitomis už šildymą“, - teigė V. Poderys.
Remiantis atliktais vertinimais, vidinė daugiabučių renovacija yra efektyvesnė dėl investicijų atsipirkimo ir socialiai teisingesnė, nes yra prieinama didesniam skaičiui gyventojų per palyginus trumpą laiką. Nuo 2013-ųjų per metus vidutiniškai atnaujinama apie 400–500 daugiabučių, o tai reiškia, kad likusiems paramos teks laukti dešimtmečiais ar ilgiau, mažėjant ES paramai.
Energetikos specialistai sutaria: daliai gyventojų situaciją pagerinti ir šildymo sąskaitas sumažinti padėtų dalinė – šilumos punktų bei sistemų renovacija. Tačiau patys gyventojai retai ryžtasi investuoti į šilumos punktų atnaujinimą, o valstybės parama vien šilumos punktų modernizavimui nėra teikiama.
Kompleksinės renovacijos metu atnaujinamas stogas, fasadas, šilumos punktai, tačiau vien jau šilumos punktų ir sistema modernizacija padėtų gyventojams sutaupyti.
„Dideles gyventojų sąskaitas už šildymą gali lemti seni, nusidėvėję daugiabučių šilumos punktai bei išbalansuotos vidaus šildymo ir karšto vandens sistemos. Dėl nusidėvėjimo ir pasenusios technologijos šiluma daugiabučiuose paskirstoma netolygiai, todėl dalis butų šąla, dalis – perkaitinami. Tai ne tik kelia diskomfortą gyventojams, bet ir didina sąskaitas už šilumą. Dalyje namų tokių dėl padidinto vandens slėgio egzistuoja didelė sunkiai likviduojamų avarijų rizika.
Inžinerinė renovacija yra 10 kartų pigesnė už kompleksinę, tad ribotus finansus būtų galima paskleisti didesniam skaičiui gyventojų. Dalis gyventojų kompleksinės renovacijos lauks dešimtmečius. Tai yra socialiai neteisinga. Parama šilumos punktų ir sistemų renovacijai yra galimybė žmonėms pagelbėti greičiau, ypač dabar, kai kalbama apie augančias energetinių išteklių kainas“, – tikina V. Poderys. Daugiabučiuose namuose įrengus automatizuotus šilumos punktus bei modernizavus ir subalansavus vidaus šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemas, galima sutaupyti apie 15 proc. šilumos, o įrengiant termostatus ir daliklius ant šildymo prietaisų galima sutaupyti net iki 25 proc. šilumos. Vidutinis sovietinės statybos 60 kv. m butas dėl to mokėtų apie 16 Eur/mėn. mažiau (šiuo metu vidutiniškai moka 66 Eur/mėn.).
Po kompleksinės renovacijos sutaupoma daugiau šilumos, tačiau daugiau ir investuojama. Kompleksinės renovacijos atsiperkamumas trunka apie 23 metus, tokia renovacija atsiperka per 7–9. Tai ypač aktualu senamiesčiams, kur istoriniams namams dėl fasadų, stogų, langų keliami specifiniai reikalavimai.
Kompleksinės renovacijos mastai nėra tokie dideli ir greiti, kad greitai būtų pasiektas visuotinis rezultatas. Ši problema yra labai aktuali ne tik dėl šildymo efektyvumo, tačiau ir dėl patikimumo. Atskira renovacijos kryptis labai padėtų žmonėms, panaikintų situaciją, kada vieni namuose šąla, kiti gyvena atsidarę langus, o visi moka vienodai. Iki 15 proc. šilumos sutaupymas yra reikšmingas ir greitai įgyvendinamas.
Mieli ukmergiškiai, kviečiame apmąstyti ir pasinaudoti atsiradusia naujove, kuri padės efektyviau panaudoti šiluminę energiją ir mažiau už ją mokėti.
Atskirai pateikta informacija apie tai bus, bus nurodyta ir kur kreiptis dėl dalinės daugiabučio namų renovacijos.