Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Twitter nuotr.
Etaplius.ltŠaltinis: BNS
„Turime suteikti Ukrainai toai ko jai reikia, kad ji laimėtų kaip suvereni, nepriklausoma tauta Europoje“, – pasakys jis pasaulio lyderių susitikime, rodo jo kalbos ištraukos, su kuriomis susipažino naujienų agentūra AFP.
Jis taip pat pažymės, kad jau beveik metus trunkanti Maskvos invazija į Ukrainą atskleidė pavojus, susijusius su pernelyg dideliu Europos pasitikėjimu autoritariniais režimais, todėl tai turėtų būti pamoka visiems.
„Neturėtume daryti tos pačios klaidos su Kinija ir kitais autoritariniais režimais“, – įspės jis konferencijoje.
Karas Ukrainoje sukėlė Vakarų valstybių baimę, kad Pekinas gali pabandyti padaryti kažką panašaus Taivane – savarankiškai valdomoje demokratinėje saloje, į kurią Kiniją pretenduoja kaip į savo teritorijos dalį.
Jo komentarai pasaulio lyderiams bus išsakyti artėjant vienerių metų sukakčiai, kai Kremlius pasiuntė savo karius į Ukrainą ir pirmą kartą per kelis dešimtmečius sukėlė karą Europoje bei sujaukė pasaulio saugumo situaciją.
Vakarų sąjungininkai, daugiausiai Jungtinės Valstijos, Kyjivui nusiuntė ginkluotės už milijardus dolerių – pradedant artileriją ir baigiant oro gynybos sistemomis, bet Ukraina tvirtina, jog norint pradėti sėkmingą kontrpuolimą jai reikia didesnės paramos.
NATO generalinis sekretorius palaikys Kyjivo raginimus, teigdamas, kad „privalome palaikyti ir didinti savo paramą Ukrainai“.
"[Rusijos prezidentas Vladimiras] Putinas neplanuoja taikos. Jis planuoja dar didesnį karą“, – teigs J. Stoltenbergas.
Penktadienį atidarydamas konferenciją Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskatino Vakarus paspartinti savo paramą, o Europos šalys pažadėjo ją sustiprinti.
Penktadienį prasidėjusioje Miuncheno saugumo konferencijoje dalyvauja virtinė pasaulio lyderių, įskaitant Vokietijos kanclerį Olafą Scholzą (Olafą Šolcą), Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną (Emaniuelį Makroną), JAV viceprezidentę Kamalą Harris (Kamalą Haris) ir Kinijos diplomatijos vadovą Wang Yi (Vang I).