J. Sabatausko siūlymas dėl leidimų dirbti su slapta informacija: Seimui pritarus, R. Žemaitaitis išsaugotų postą delegacijoje

Lietuva

J. Sabatauskas, R. Žemaitaitis / Andrius Ufartas/ELTA

Augustė LyberytėŠaltinis: ELTA

361537

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininkas Julius Sabatauskas ketina siūlyti sutrumpinti sąrašą Seimo pareigybių, kurioms numatyta prievolė turėti leidimą dirbti su įslaptinta informacija. Parlamento vadovo inicijuotose Seimo statuto pataisose socialdemokratas siūlo numatyti, kad leidimai būtų reikalingi tik Seimo valdybai, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK), Užsienio reikalų komiteto (URK) nariams, taip pat specialiųjų tyrimų komisijų atstovams. Tai reiškia, jog Seimui patvirtinus tokius pakeitimus postą delegacijoje NATO Parlamentinėje Asamblėjoje galėtų išsaugoti leidimo dirbti su slapta informacija negavęs „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis.

Minėtus Seimo statuto pataisų pakeitimus J. Sabatauskas komitetui ketina pristatyti trečiadienį vyksiančio posėdžio metu. ELTA susipažino su pakoreguotu Seimo statuto pataisų projektu – jame iš 13 skirtingų Seimo formatų, kurių nariams ar pirmininkams pagal šiuo metu galiojančią tvarką yra reikalingi leidimai dirbti su įslaptinta informacija, siūloma palikti tik 4.

J. Sabatausko siūlymu, prievolę turėti leidimus dirbti su „Visiškai slaptai“ žymima informacija turėtų Seimo valdyba, NSGK vadovybė ir nariai. Tuo metu URK pirmininkas ir nariai bei laikinųjų ar specialiųjų Seimo komisijų atstovai – leidimus dirbti su informacija, grifuojama „Slaptai“ ženklu.

Socialdemokratas siūlo išbraukti iš pirminio, Sauliaus Skvernelio pasiūlyto projekto prievolę turėti leidimus Audito, Ekonomikos, Europos reikalų, Teisės ir teisėtvarkos komitetams, Biudžeto ir finansų komiteto, Antikorupcijos komisijos, Energetikos ir darnios plėtros komisijos vadovybėms, Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijos nariams.

Taip pat projekte, TTK pirmininko siūlymu, neliktų ir delegacijos NATO Parlamentinėje Asamblėjoje – pastarojoje šiuo metu darbą tęsia leidimo dirbti su įslaptintai informacija negavęs „Nemuno aušros“ lyderis R. Žemaitaitis.

Seimo pirmininkas S. Skvernelis, neišdavęs „aušriečiui“ leidimo dirbti su grifuota medžiaga, ketino inicijuoti pakeitimus minėtos delegacijos NATO Parlamentinėje Asamblėjoje pokyčius. Tačiau koalicija netrukus nutarė pirmiau parlamento vadovo potvarkiu reglamentuojamą tvarką perkelti į Seimo statutą.

J. Sabatauskas neigia, jog bando gelbėti koalicijos partnerį: mano mąstymo orbita nesisuka aplink R. Žemaitaitį

TTK pirmininkas J. Sabatauskas Eltai patvirtino trečiadienį komitetui teiksiąs siūlymą gerokai sutrumpinti pareigybių, kurioms būtinas leidimas dirbti su įslaptinta informacija, sąrašą. Socialdemokratas tikino, jog tokia iniciatyva gimė įvertinus pastarųjų 5 metų Seimo nariams ir komitetams teiktos informacijos statistiką.

„Mes išanalizavome statistiką, kiek per pastaruosius penketą metų teko tiek Seimo nariams, tiek komitetų biurų darbuotojams susipažinti su slapta informacija, slaptais dokumentais. Remiantis ta statistika tokį dalyką siūlome komitete svarstyti“, – Eltai siūlymą argumentavo J. Sabatauskas.

Anot jo, Seimo valdyba, NSGK, URK yra būtent tie formatai, kurių nariai dažniausiai dirba su aukštesnio laipsnio slaptumo informacija. Socialdemokratas tvirtino, kad siūlomuose išbraukti komitetuose ir komisijose dažniausiai dominuoja medžiaga, žymima „Riboto naudojimo“. Leidimus dirbti su pastarąją, žemiausio slaptumo laipsnio informacija, turi visi Seimo nariai.

Tuo metu klausiamas, ar teikiamais Statuto pataisų siūlymais socialdemokratai nemėgina padėti koalicijos partneriui R. Žemaitaičiui, kuriam Seimo pirmininkas S. Skvernelis, remdamasis žvalgybos vertinimu, neišdavė leidimo dirbti su įslaptinta informacija, J. Sabatauskas tokias mintis neigė ir vadino „sąmokslo teorijomis“.

„Mano mąstymo orbita nesisuka aplink Žemaitaitį, Skvernelį ar Palucką. Aš prisiekiau Lietuvos tautai“, – klausiamas, ar TTK komitetui ketinami teikti siūlymai nėra susiję su R. Žemaitaičio išlikimu delegacijoje NATO Parlamentinėje Asamblėjoje.

„Sąmokslo teorijas skleisti šiandien įprasta. Kai neturi argumentų, tada belieka sąmokslo teorijas paskleisti“, – pridūrė jis, paklaustas apie tokio siūlymo kritikus.

ELTA primena, kad praėjusią savaitę Seimas po pateikimo pritarė parlamento pirmininko Sauliaus Skvernelio inicijuotoms Seimo statuto pataisoms, kuriomis siūloma įtvirtinti pareigybes, kurioms būtini atitinkami leidimai dirbti su įslaptinta informacija. Šiuo metu tokia tvarka yra reglamentuojama Seimo pirmininko potvarkiu.

Į Statutą siūloma įrašyti, kad Seimo pirmininkas turi teisę dirbti su bet kuria slaptumo žyma grifuota įslaptinta informacija. Tuo metu Seimo nariai išlaikytų ir šiuo metu galiojančią teisę dirbti su medžiaga, žymima „Riboto naudojimo“ – kai tai būtina jiems pagal vykdomas pareigas.

Seimui pritarus, Statute būtų įtvirtinta, jog leidimą dirbti su „Visiškai slaptai“ žymima informacija turėtų Seimo vicepirmininkai, opozicijos lyderis, Europos reikalų komiteto (ERK) pirmininkas, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK).

Taip pat siūloma įtvirtinti reikalavimą turėti teisę dirbti su medžiaga, pažymėta grifu „Slaptai“, Audito, Ekonomikos, Teisės ir teisėtvarkos, Užsienio reikalų komitetams, ERK pirmininko pavaduotojams ir komiteto nariams. Pagal siūlomą projektą, teisę dirbti su slapta informacija privalėtų turėti Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) vadovai, tačiau iš šio komiteto narių to nebūtų reikalaujama.

Gauti leidimą dirbti su tokia informacija taip pat turėtų Antikorupcijos, Energetikos ir darnios plėtros komisijų vadovai. Tokį reikalavimą turėtų atitikti ir Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės ir Seimo laikinosios ar specialiosios tyrimo komisijų pirmininkai, pavaduotojai ir jų nariai.

Seimo delegacijos NATO Parlamentinėje Asamblėjoje pirmininkas, pavaduotojas, ne tik šios delegacijos nariai, bet ir narius pavaduojantys politikai, kaip numatyta projekte, turėtų turėti teisę dirbti su slapta informacija.

S. Skvernelis taip pat siūlo nustatyti, kad tokiais atvejais, kai Seimo narys atitinkamo leidimo dirbti su slapta informacija negauna arba jį praranda, parlamento pirmininkas ne vėliau kaip per 7 darbo dienas turėtų kreiptis į Valstybės saugumo departamentą (VSD) dėl parlamentaro patikrinimo.

VSD pateikus išvadą, kad Seimo nariui leidimas dirbti su įslaptinta informacija negali būti išduotas arba jo turėtas leidimas panaikinamas, Seimo pirmininkas inicijuotų politiko atleidimą iš pareigų.

Pastaruosius Seimo statuto pakeitimus S. Skvernelis inicijavo po to, kai VSD prieštaravo, jog būtų išduotas leidimas dirbti su įslaptinta informacija „Nemuno aušros“ lyderiui Remigijui Žemaitaičiui. Netrukus VSD pateikė dar vieną neigiamą išvadą – dėl „aušriečio“ Dainoro Bradausko.

Kaip numato įstatymas, teisę dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija, remiantis VSD vertinimu, suteikia paslapčių subjekto vadovas – šiuo atveju, Seimo pirmininkas.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt