J. Razma: parlamentinį tyrimą dėl energetikos politikos verta pradėti, jeigu opozicija ir toliau žers kaltinimus ministrui

Lietuva

Seimo narys Jurgis Razma. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Leonardas MarcinkevičiusŠaltinis: ELTA

245461

Premjerei užsiminus, kad ji neprieštarautų, jog Seime būtų atliktas parlamentinis tyrimas buvusių kadencijų Vyriausybių vykdytos energetikos politikos, valdančiųjų konservatorių atstovas Jurgis Razma sako, kad tokia procedūra bus inicijuojama, jeigu opozicijos atstovai nesiliaus žarstę kaltinimų dabartiniam energetikos ministrui.

Tuo metu Seimo mažumai priklausančios Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos atstovas Algirdas Sysas kalba priešingai. Anot jo, parlamentinį tyrimą dėl valstybėje anksčiau vykdytos energetikos politikos būtų galima vykdyti po to, kai į keliamus klausimus atsakytų ministras Dainius Kreivys.

„Pirmiausia inicijuosime interpeliaciją Kreiviui, užduosime daug klausimų. Gavę atsakymus spręsime, ką darome toliau“, – Eltai teigė A. Sysas.

„Greičiausiai interpeliacija nepavyks, nes valdantieji to nenori, bet, gavus atsakymus iš pono Kreivio, galima žengti ir kitą žingsnį“, – svarstė jis.

Nors socialdemokratas pripažįsta, kad ankstesnės vyriausybės vykdant energetikos politiką klaidų neišvengė, toks tyrimas, anot jo, būtų naudingas siekiant pasimokyti iš praeities.

„Aišku, tokie tyrimai baigiasi dideliu šnipštu. Neprisimenu nė vieno tyrimo, kuris būtų davęs kažkokį didelį rezultatą, bet, iš principo, galima atlikti tokį tyrimą ir pasižiūrėti, iš kur kojos auga. Kas buvo padaryta blogai, kad tai būtų prevencinė priemonė ateityje“, – tvirtino A. Sysas.

J. Razma mato kitokią tyrimo seką: jį verta pradėti, jeigu opozicija nenustos žerti kaltinimų D. Kreiviui

Tuo metu Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys J. Razma mano, kad parlamentinį tyrimą dėl praeityje vykdytos energetikos politikos verta pradėti todėl, kad visuomenė ir parlamentarai galėtų pamatyti realias susiklosčiusios situacijos priežastis.

Nors konservatorius tikina, kad dabar tokios iniciatyvos valdantieji imtis neketina, jis neatmetė, kad, tęsiantis kaltinimų lavinai energetikos ministro atžvilgiu, apie tai būtų tariamasi su koalicijos partneriais ir kitomis Seimo frakcijomis.

„Jeigu opozicija nori objektyviau matyti situaciją, o ne tik primityviai atakuoti dabartinį ministrą, tai linkėčiau pradėti nuo platesnio tyrimo. Jeigu jie nori išsiaiškinti, kas kaltas dėl dabartinės situacijos“, – tikino jis.

Konservatoriaus nuomone, tyrimas leistų įvertinti, kam konkrečiai tenka atsakomybė dėl to, kad Lietuvoje buvo prarasti ar nebuvo sukurti nauji generaciniai pajėgumai po to, kai buvo uždaryta Ignalinos atominė elektrinė.

„Nesu tokių parlamentinių tyrimų entuziastas, nes man svarbiau žiūrėti į priekį, ką galime padaryti kuo greičiau, kad atsirastų generacinių pajėgumų, bet jeigu toliau iš opozicijos pusės bus žeriami kaltinimai dabartiniam energetikos ministrui, tada gal tikrai verta atlikti tokį tyrimą“, – pabrėžė J. Razma.

I. Šimonytė: neprieštaraučiau, kad Seimas atliktų parlamentinį tyrimą dėl Lietuvos priklausomybės nuo elektros energijos importo

ELTA primena, kad šeštadienį prasidėjusioje Seimo rudens sesijoje iš tribūnos kalbėjusi I. Šimonytė užsiminė, kad Seimo nariai galėtų pasidomėti ir ištirti, kodėl šalis iki šiol neužtikrina didesnių elektros generavimo pajėgumų. Anot jos, dabar energetikos ministro pareigas einantis Dainius Kreivys praėjusiose kadencijose šį klausimą kėlė ne kartą.

„Pagrindinė Lietuvos problema yra ta, kad šalis yra be galo priklausoma nuo elektros energijos importo. Kodėl taip yra? Labai geras klausimas. Aš neprieštaraučiau, jeigu Seimas nutartų, jog jam reikia atlikti parlamentinį tyrimą ir išsiaiškinti, kaip atsitiko taip, kad buvo suformuotas amžinai žemos elektros kainos lūkestis, nors nebuvo daroma nieko dėl to, kad būtų palikti bent jau rezerviniai elektros generavimo pajėgumai“, – sakė ji.

Premjerė akcentuoja, kad ji pati tyrimo inicijuoti neketina, tačiau tokios idėjos svarstymą parlamente paremtų. Pasak ministrės pirmininkės, klausimus galima kelti tiek dėl šalyje vykdytos atominės, tiek dėl atsinaujinančios energetikos politikos.

Ekspremjerai parlamentinio tyrimo idėją paremtų „su malonumu“

Ekspremjerai tvirtina neprieštaraujantys tokiai idėjai. Demokratų frakcijai „Vardan Lietuvos“ dabar atstovaujantis Algirdas Butkevičius tikina, kad, kam nors iniciavus tyrimą dėl ankstesnių valdžių vykdytos energetikos politikos, jis „su malonumu“ balsuotų už tokį siūlymą.

„Būčiau labai laimingas, jeigu toks tyrimas būtų atliktas. Galbūt tada ministrė pirmininkė prisimintų, kas buvo padaryta 2012–2016 metais“, – šeštadienį Seime atsakinėdamas į žurnalistų klausimus tvirtino A. Butkevičius.

Tuo metu kitas frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Saulius Skvernelis galimybes pradėti tokį tyrimą įvertino taip pat entuziastingai, tačiau pridūrė, kad visa aktuali medžiaga jau dabar yra prieinama viešai. Nuo 2016 iki 2020 m. Ministrų kabinetui vadovavęs politikas mano, kad iškeldami idėją apie tokį parlamentinį tyrimą valdantieji tik siekia nukreipti dėmesį nuo aktualesnių temų.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt