Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Į posėdį atvyko Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Reporteris UgnėŠaltinis: Etaplius.lt
Švietimo ir mokslo ministrė antradienį neatvyko į Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos (TV-LKD) susitikimą.
Kaip sakė Seimo TS-LKD frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis, J. Petrauskienė net nematė reikalo paaiškinti, kodėl ignoravo streikuojančių pedagogų ir frakcijos kvietimą.
Pasak G. Landsbergio, padėtis švietimo sistemoje negerėja, prasidėjo streikai, o ir perspektyvos, kurios atsispindi kitų metų biudžeto projekte, yra labai prastos.
„Švietimo sistemos darbuotojai nugramzdinti į nesibaigiančių problemų liūną. Todėl tikimės ministrės atsakymų dėl mitinguojančių pedagogų reikalavimų bei kitų metų planų“, - planuoto susitikimo išvakarėse teigė G. Landsbergis.
Seimo konservatorių frakcijos posėdyje švietimo ir mokslo ministrės norėta teirautis dėl 2019 metų valstybės biudžeto dalies, skirtos švietimui bei konkrečiai - pedagogų atlyginimams.
Į posėdį atvykęs Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas teigė, kad pedagogai net ne dėl atlyginimų streikuoja, o dėl to, kad švietimo srityje labai stinga skaidrumo.
„Bando pateikti, kad streikuoja viena profesinė sąjunga, bet tai netiesa. Prie streiko prisijungia vis daugiau mokyklų, nes mokytojai įžeisti, įskaudinti ir visi bendrai jungiasi prie streiko“, - sakė profsąjungos vadovas.
nuotrauka.jpg
Nepasitenkinimą etatine darbo apmokėjimo sistema išsakė į frakcijos posėdyje atvykę mokytojai. Minėti ne tik apmokėjimo už darbą principai, kurie kelia daug sumaišties ir neaiškumų, bet ir didelio vaikų skaičiaus klasėje problema, kurią profsąjungos kelia ne vienerius metus.
Kaip streiko dieną išplatintame pranešime teigė ŠMM, mokytojai savo padėtimi nesiskundžia, streikuoja solidarizuodamiesi su kolegomis.
Švietimo ir mokslo ministrės patarėjas Arminas Varanauskas sako kalbėjęs su mokyklos mokytojais, situacija kiek neįprasta - padėtimi mokykloje ir atlyginimais jie nesiskundžia, prie streikuojančių mokyklų prisidėjo solidarizuodamiesi su kolegomis.
„Lietuvoje, jų nuomone, naujoji apmokėjimo sistema nėra teisinga. Yra sudaryta darbo grupė, kuri analizuoja etatinio įvedimo patirtis ir problemas, ir ką reiktų koreguoti etatinio modelyje, kad jis maksimaliai atlieptų mokytojų lūkesčius“, - sakė pirmadienį Vilniaus „Žemynos“ gimnazijoje lankęsis A. Varanauskas.
„Sodros“ duomenimis, Vilniaus Žemynos progimnazijoje, kurioje lankėsi ŠMM atstovai, 62 mokytojų atlyginimas padidėjo nuo 27 iki 300 eurų, daugumai - 100-150 eurų, aštuoniems atlyginimas sumažėjo. Vidutinis darbo užmokestis mokykloje šiais mokslo metais išaugo 155 eurais: 2017 metais buvo 791 euras neatskaičius mokesčių, 2018 metais išaugo iki 946 eurų.
Vidutinis darbo užmokestis rugsėjį augo ir kitose pirmadienį streiką paskelbusiose mokyklose: Šiaulių Kuršėnų Pavenčių mokykloje 128 eurais (nuo 613 eurų 2017 metais iki 741 eurų 2018 metais), Panevėžio rajono Velžio gimnazijoje didėjo 96 eurais (nuo 887 eurų 2017 metais iki 983 eurų 2018 metais), Kalvarijos gimnazijoje 167 eurais (nuo 803 eurų iki 970 eurų).
Rugsėjį kai kuriose savivaldybėse dar nebuvo paskirstytos lėšos, ir Zarasų „Ąžuolo“ gimnazija pateko tarp tų Lietuvos mokyklų, kur atlyginimai mažėjo - vidutinis atlyginimas čia mažėjo 68 eurais (nuo 831 euro 2017 metais iki 763 eurų 2018 metais).
Praėjusį mėnesį ministrei lankantis Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijoje, buvo sutarta su savivaldybės administracija dėl lėšų perskirstymo mokyklai ir spalį mokytojai gaus 10 proc. didesnius atlyginimus.
ŠMM atliktas tyrimas rodo, kad nuo šių mokslų metų atlyginimai augo 70 proc. Lietuvos mokytojų. Vidutinis mokytojų atlyginimas augo visose savivaldybėse, vidutiniškai 14 procentų.
Šiemet, pirmuoju etatinio darbo apmokėjimo įvedimo etapu, papildomai mokytojų atlyginimams skirta 17,4 mln. eurų, kitąmet papildomai numatyta dar 49 mln.
Iš viso Lietuvoje yra daugiau nei 2000 ugdymo įstaigų. Kaip skelbė ELTA, neterminuotam streikui pirmadienį pritarimą buvo išreiškusios 79 iš jų. Antradienį prie streiko prisidėjo dar šešios mokyklos Vilniuje , Švenčionyse Raseiniuose , Panevėžio rajone.
ELTA