Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
BNS/Fotobankas nuotr.
Reporteris DovilėŠaltinis: Etaplius.lt
Prezidento patarėjas sako, kad Lietuva per Klaipėdos uostą gali eksportuoti ne tik Ukrainos grūdus, bet ir saulėgrąžų aliejų, metalus, kitas prekes.
„Bandysime dar labiau sustiprinti tą pagalbą, ne tik kalbant apie grūdus, bet ir saulėgrąžų aliejų, metalus, kitas prekes, kurias reikia padėti gabenti ukrainiečiams“, – ketvirtadienį interviu LRT sakė Jaroslavas Neverovičius.
Pasak jo, neatmetama galimybė, kad sėkmingai pavykus bandomajam „LTG Cargo“ traukinio reisui į Ukrainą ir atgal, vėliau iš Lietuvos traukinys galėtų gabenti „Achemos“ ir „Lifosos“ trąšas.
„Tas gali būti daroma. Šiuo atveju žemės ūkio ministras ieško sinergijos ir čia tikrai reikalingas bendras darbas ir valdžios institucijų, ir verslo, kuriam taip pat kyla daug iššūkių su dabartine situacija (...). Tai yra teisingas požiūris ieškoti sinergijos tarp pagalbos Ukrainai ir galimybių Lietuvos įmonėms įsijungti į tuos procesus“, – sakė prezidento patarėjas.
Lietuvoje šią savaitę viešėjęs Ukrainos žemės ūkio ministras Mykola Solskis sakė, kad Ukrainoje yra likę 20 mln. tonų praėjusių metų derliaus grūdų. Iki karo ji eksportuodavo apie 5 mln. tonų grūdų per mėnesį, o šiemet šalis nori išvežti apie 50 mln. tonų.
M. Solskis teigė, kad per Lietuvą planuojama gabenti ne tik grūdus, bet ir kitas žemės ūkio kultūras, anksčiau eksportuotas per Juodosios jūros uostus.
Pasak Susisiekimo ministerijos, pernai Klaipėdos uostas krovė 3,34 mln. tonų grūdų, užpernai – 4,6 mln. tonų. „LTG Cargo“ 2021 metais vežė apie 2,4 mln. tonų grūdų, iš jų apie 1,8 mln. tonų buvo vietiniai.
BNS