Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Alfa.lt
EtapliusŠaltinis: ALFA.LT
Be to, strategijoje numatyta rengti JAV galimiems koordinuotiems Kinijos, Rusijos ir Šiaurės Korėjos branduoliniams iššūkiams. Dokumentas atnaujinamas kas ketverius metus, tačiau dėl aukščiausio slaptumo lygio jis kopijuojamas tik spausdintine forma ir platinamas tik saujelei JAV nacionalinio saugumo ir gynybos vadovų.
J. Bidenas kovo mėnesį patvirtino naująjį planą, tačiau jis nebuvo viešai paskelbtas, ir tik per pastaruosius viešus pasirodymus dviem aukštiems administracijos pareigūnams buvo leista netiesiogiai užsiminti apie peržiūrėtą strategiją, teigė NYT šaltiniai.
Pasak Ginklų kontrolės asociacijos vykdomojo direktoriaus Darylo Kimballo, nors, JAV žvalgybos vertinimais, Kinija iki 2030 m. gali padidinti savo branduolinių galvučių skaičių nuo 500 iki 1000, Rusija jau turi apie 4 tūkst. „ir išlieka pagrindine JAV branduolinės strategijos varomąja jėga“.
D. Kimbolas rėmėsi Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos vyresniojo ginklų kontrolės, nusiginklavimo ir neplatinimo direktoriaus Pranay Waddy birželio pareiškimais. Jis pabrėžė, kad tuo metu JAV strategija buvo siekti branduolinės ginkluotės apribojimų su Kinija ir Rusija, tačiau jei Pekinas ir toliau laikysis dabartinio kurso, o Rusija viršys START III sutartyje nustatytus apribojimus, Vašingtonas ateityje gali koreguoti savo branduolinių pajėgų skaičių ir sudėtį.
„Kaip suprantu, dabartinė administracija mano, kad momentas, kai gali prireikti tokių pokyčių, ateis ne anksčiau kaip 2030 m. arba šiek tiek vėliau“, – sakė D. Kimbolas.
Kalbant apie galimą branduolinį konfliktą su Rusija Kinija ir Šiaurės Korėja, anksčiau tikimybė, kad JAV priešininkai galėtų suvienyti jėgas ir aplenkti JAV arsenalą, atrodė labai menka. Tačiau besiformuojanti Maskvos ir Pekino partnerystė, taip pat atsiradusi įprastinė ginkluotė, kurią Šiaurės Korėja ir Iranas tiekia Kremliui karui Ukrainoje, iš esmės pakeitė Vašingtono nuomonę.
Rusija ir Kinija jau rengia bendras karines pratybas. JAV žvalgybos agentūros bando išsiaiškinti, ar prezidentas Vladimiras Putinas padeda Šiaurės Korėjai ir Iranui vykdyti raketų programas mainais už paramą kare Ukrainoje.
Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas prognozavo, kad Šiaurės Korėjos pirmininkas Kim Jong-unas atsisakys branduolinių ginklų, tačiau atsitiko priešingai – Phenjanas padvigubino jų skaičių ir dabar turi daugiau kaip 60 tokių kovinių galvučių bei kuro dar daugiau raketų. Šiaurės Korėjos arsenalas sparčiai artėja prie Pakistano ir Izraelio arsenalų dydžio ir jau dabar yra pakankamai didelis, kad Pchenjanas galėtų derinti grasinimus su Maskva ir Pekinu.