Įvertinta vienuolio verpiko žala Kuršių nerijos miškuose

Klaipėda

Reporteris IngaŠaltinis: Etaplius.lt

93391

Liepos 25 d. Kuršių nerijoje lankėsi Valstybinės miškų tarnybos ir Valstybinės miškų urėdijos atstovai. Kartu įvertinome kenkėjų padarytą žalą miškams, apžiūrėjome 2017 m. gaisravietę. Pastarojoje nuspręsta palikti dalį atvirų, mišku neapaugusių plotų, sukuriant tinkamas buveines labai retam paukščiui - dirvoniniam kalviukui perėti.

Jau keletą metų turime gana sausus pavasarius ir karštas vasaras. Kaitros ir drėgmės trūkumo alinami medžiai suvargsta, tampa neatsparūs ligoms, nebegali veiksmingai apsiginti nuo vabzdžių. Tokie gąsdinantys reiškiniai stebimi visoje Europoje. Vokietijoje dėl šių priežasčių ir vabzdžių antplūdžio šiemet gali būti pažeista apie 110 000 ha miško.

Praėjusiais metais Smiltynėje ir Juodkrantėje buvo gana didelė naktinių drugių - vienuolio verpiko ir neporinio verpiko - invazija. Šiuo metu skaičiuojama žala siekia 2000 ha nerijos miškų. Minėtų drugių vikšrai minta medžių lapais ir spygliais. Sveikame ir stipriame miške šių natūraliai Lietuvos miškuose gyvenančių ir įprastų drugių nebūna gausiai. Tačiau pastarojo meto klimatinės sąlygos buvo itin palankios vienuolio verpiko ir neporinio verpiko židinių susiformavimui Kuršių nerijos miškuose.

Šį pavasarį, siekiant sumažinti verpikų poveikį miškams, biologiniu preparatu buvo nupurkštas miškas apie 300 ha plote. Deja, preparatas gali turėti poveikį visai biologinei įvairovei, todėl purkšti visos nerijos miškų kol kas nesiryžtama. Entomologas dr. Povilas Ivinskis, atliekantis tyrimus nerijoje, teigia, kad yra pažeidžiami ir kiti drugiai bei vabzdžiai. Purškimo vietose stebima stipriai sumažėjusi vabzdžių įvairovė. Šiemet vienuolis ir neporinis verpikai nerijoje toliau plinta. Kad vikšrai turėtų pakankamai maisto, drugiai deda kiaušinėlius į naujus medžius ir neįmanoma prognozuoti, kur jie įsikurs kitais metais.

Pušynai - ne vienintelė vabzdžių invazija nerijoje. Juodkrantėje žievėgraužis tipografas keliuose plotuose pažeidė apsilpusias egles. Šio vabalo lervos išgraužia takus po žieve, retėja eglių laja, byra žali spygliai, džiūsta visas medis. Normaliomis sąlygomis žievėgraužis tipografas apgyvendina tik pavienius apsilpusius medžius. Nors ir labai gaila, tačiau Juodkrantės sengirėje nedelsiant teks kirsti žievėgraužio tipografo užpultus medžius. Apie darbus bus pranešta, kai tik bus žinoma data. Nepaliestos yra tik kalnapušės. Matyt dėl didesnio sakingumo kalninė pušis yra atsparesnė.

Valstybinės miškų tarnybos specialistai nuolat stebi situaciją ir rudenį bus sprendžiama kokias priemones taikyti. Klimato kaitos padariniai neaplenkia ir Kuršių nerijos. Deja, bet ateityje reikės vis dažniau taikytis prie kintančių sąlygų, sukeliamų padarinių ir ieškoti vis sudėtingesnių sprendimų.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt