Įvertino Partnerystės įstatymo perspektyvas: šansų, kad karo kontekste šis klausimas sulauks palaikymo – nedaug

Vilnius

Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Etaplius.lt BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt

209634

Dėl karo Ukrainoje pademonstruota Seimo narių vienybė truko neilgai. Vos prasidėjus Seimo pavasario sesijai, tarp valdančiųjų ir opozicijos įsiplieskė nesutarimai dėl Seimo pavasario sesijos darbotvarkės. Opozicija reikalauja, kad karo Ukrainoje kontekste valdantieji iš sesijos darbotvarkės išbrauktų Partnerystės įstatymą bei atsisakytų planų ratifikuoti Stambulo konvenciją. Valdančiai koalicijai oponuojančių partijų teigimu, šie klausimai kriziniu laikotarpiu negali būti svarstomi, nes jų kėlimas skaldo šalies gyventojus.

Nors politologai pabrėžia, kad šie klausimai niekaip nėra susiję su Ukrainoje vykstančiu karu, todėl jų sprendimas neturėtų būti atidėliojamas, visgi, pasak jų, valdantiesiems reikia suprati, kad šiuo metu visuomenės dėmesys yra sukoncentruotas kitur. Todėl, ekspertų įsitikinimu, tikėtis kad su žmogaus teisėmis susiję klausimai šioje Seimo sesijoje bus išgirsti ir sulauks reikiamo palaikymo – mažai tikimybės.

J. Novagrockienė: šansų, kad dabartinėje situacijoje šie įstatymai bus priimti, – nedaug

Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos profesorė Jūratė Novagrockienė mano, kad, nepaisant opozicijos pasipriešinimo, su žmogaus teisėmis susijusius klausimus būtina spręsti.

„Nepaisant to, kad vyksta baisus karas Ukrainoje, tai nereiškia, kad nuo vidaus problemų turime atsiriboti, sakyti, kad jų nėra ir jų nereikia spręsti. Natūralu, kad jas reikia spręsti. Tačiau svarbu suprati tai, kad karo dimensija jau visiškai naujus klausimus į darbotvarkę iškelia“, – Eltai sakė J. Novagrockienė.

Profesorės teigimu, natūralu, kad susidariusi situacija aktualizuoja klausimus, susijusius su valstybės saugumo užtikrinimu, nuo karo bėgančių pabėgėlių aprūpinimu, pagalba Ukrainai. Todėl, pasak jos, nieko keisto, kad kai kurie vidaus klausimai, įskaitant ir Partnerystės įstatymą, visuomenėje šiuo metu šiek yra šiek tiek nustumti į antrą planą.

Todėl, politologės nuomone, šansų, kad karo Ukrainoje kontekste su žmogaus teisėmis susiję klausimai bus išgirsti ir sulauks pakankamo palaikymo Seime, – nedaug.

„Tai, kad Laisvės partijos atstovų yra keliamas Partnerystės klausimas, gerai. Bet, iš kitos pusės, jų šansai būti išgirstiems ir kažkokį vieną ar kitą sprendimą priimti yra dar mažesni negu buvo tuomet, kai buvo pirmą kartą buvo teikiamas projektas. Tai, aš manau, kad šie klausimai niekur nedingo, juos reikia spręsti, bet jie tiesiog yra pasmerkti nesėkmei dėl tos paprastos priežasties, kad dabar jie nesulauks pakankamo palaikymo Seime“, – sakė J. Novargrockienė.

„Nes pati visuomenė labai akivaizdžiai yra labiau susirūpinusi saugumo klausimais. Pavyzdžiui, klausimas, kuris prievarta buvo ištrauktas į dienos šviesą ir galų gale vidaus reikalų ministrė pradėjo tuo rūpintis, tai slėptuvių klausimas. Visiškai natūralu, kad dabar žmonėms labiau rūpi tai, kur, pavyzdžiui, pasislėpti, jeigu sukauktų sirenos“, – atkreipė dėmesį ji.

R. Urbonaitė: opozicijos argumentacija neatrodo solidi

Savo ruožtu Mykolo Romerio universiteto dėstytoja Rima Urbonaitė teigia, kad jos nestebina opozicijos bandymai išnaudoti karo Ukrainoje kontekstą, siekiant iš Seimo pavasario sesijos darbotvarkės išbraukti Partnerystės įstatymą, Stambulo konvenciją ar mažo kiekio narkotinių medžiagų dekriminalizavimą.

„Manęs nestebina, kad tie, kurie nenori, kad šie klausimai atsidurtų darbotvarkėje, dabar naudoja visus įmanomus argumentus, kad tik į darbotvarkę šie klausimai nebūtų įtraukti. Tas karo kontekstas, kuriuo dabar yra prisidengiama, jis nestebina, kad yra kaip argumentas pasirinktas“, – Eltai sakė R. Urbonaitė.

Visgi politologė akcentuoja, kad karas Ukrainoje niekaip nėra nesusijęs su žmogaus teisų klausimais.

„Pavyzdžiui, partnerystės klausimas jis niekur nėra dingęs, nepriklausomai nuo to, ar Ukrainoje karas vyksta, ar nevyksta. O jeigu politikai patys nori labai daug kiršinimo šiuo klausimu, tai čia jau yra kitas aspektas“, – teigė ji.

R. Urbonaitė mano, kad opozicijos pasirinkta argumentacija, siekiant išbraukti jiems nepriimtinus klausimus, neatrodo solidi. Jos teigimu, politikai, siekdami savo tikslų, nueina paprasčiausiu keliu, sakydami, kad šių klausimų kėlimas kiršina visuomenę.

„Kai kurie opozicijos politikai buvo net superaktyvūs ir ankstesnėse sesijose, kai tie klausimai svarstomi buvo, ir labai stipriai prisidėjo prie to paties kiršinimo. O dabar jau staiga tampa tais, kurie yra labai stipriai kalbantys apie vienybę“, – atkreipė dėmesį ji.

MRU dėstytojos teigimu, tokią retoriką naudojanti opozicija galimai apskritai siekia užkirsti kelią šių klausimų bet kokiam patekimui į Seimo darbotvarkę.

„Man atrodo, kad tai yra gana pavojingas precedentas, nes tada galima prisidengti bet kuo. Kitaip tariant: kas nustatys, kada ateis tas laikas, kai Lietuvoje nebebus aktuali vienybė. Juk net ir Ukrainos karui pasibaigus vienybė lygiai taip pat bus aktuali. Visuomenės susitelkimas visada bus aktualus. Taigi tai reiškia, kad tokiu būdu mes niekada šių klausimų galime nebeturėti darbotvarkėje“, – akcentavo politologė.

„Tai kokiu pagrindu tai yra daroma, aš tikrai nuoširdžiai nesuprantu, nes, man atrodo, kad parlamentas yra vieta diskusijoms. O jeigu mes dabar įvedinėsime praktiką, kad mes net į darbotvarkę neįtraukiame dėl to, kad kažkas kažkam nepatinka, tai mes net neturėsime jokios diskusijų stadijos“, – pažymėjo R. Urbonaitė.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt