PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Verslas2021 m. Spalio 2 d. 10:44

Įvertino bendros Baltijos šalių kapitalo rinkos idėją: Lietuva pritrauktų dar daugiau investicijų

Lietuva

Asociatyvi Freepik.com nuotr.

Reporteris BrigitaŠaltinis: Etaplius.lt


218980

Finansų ministerija pranešė apie trijų Baltijos valstybių susitarimą atskiras kapitalo rinkas sujungti į vieną. Eltos kalbinti finansų ekspertai pabrėžė, kad ši idėja yra sveikintina, o atsigaunančiai Lietuvos kapitalo rinkai reikalinga, siekiant pritraukti daugiau investicijų.

Vienas penktadienį vykusios konferencijos „Kapitalo rinkų plėtra Baltijos šalyse“ kalbėtojų, Tarptautinio valiutos fondo (TVF) Europos skyriaus direktoriaus pavaduotojas Mahmudas Pradhanas Eltai sakė, kad sujungus Baltijos šalių kapitalo rinkas, visose trijose valstybėse būtų sulyginama investicijų ir vertybinių popierių apmokestinimo tvarka bei reguliavimas. Tai esą būtų patrauklu investuotojams, kadangi jų investicijos tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje, tiek Estijoje būtų apsaugotos vienodai.

„Visa tai leis visus vertybinius popierius sutraukti į vieną paketą. Pavyzdžiui, šios Baltijos regiono iniciatyvos tikslas – padengtosios obligacijos, kurios yra itin populiarios Skandinavijoje. Ši padengtųjų obligacijų rinka, idealiu atveju, būtų viena rinka. Ji būtų pakankamai didelė, kad pritrauktų daugiau investuotojų. Jos privalumas tas, kad to kapitalo naudotojai, vertybinių popierių leidėjai tą daryti galės žemesne kaina ir žemesnėmis palūkanomis. Tai didžiulis šios iniciatyvos, bendros Baltijos šalių rinkos, privalumas“, – dėstė M. Pradhanas.

TVF eksperto teigimu, mažesnės finansavimo išlaidos pritrauks daugiau investicijų, tad įmonės galės investuoti daugiau.

„Tai turėtų padidinti investicijas, produktyvumą ir augimą. Tokia (bendros Baltijos šalių kapitalo rinkos – ELTA) nauda. Prireiks laiko, bet tai teisingas kelias“, – mano M. Pradhanas.

M. Pradhano teigimu, sprendimas kurti bendrąją rinką sveikintinas, kadangi mažesnių valstybių rinkoms sunkiai sekasi konkuruoti su didesnių Europos valstybių.

„Svarbiausia – finansavimo išlaidos. Reikia turėti panašius tarifus, kokie investuojančioms įmonėms taikomi didesnėse valstybėse. Tai didžiausias iššūkis. Mažesnės šalys kenčia, nes nesulaukia pakankamo dėmesio iš pasaulio ir Europos investuotojų bendruomenės“, – sako TVF atstovas.

Lietuva pritrauktų daugiau kapitalo

Finansų analitikas Marius Dubnikovas bendros Baltijos šalių kapitalo rinkos idėją palaiko. Ekonomistas pritaria, kad Lietuvos kapitalo rinka yra per maža, todėl integracija į didesnę rinką padėtų pritraukti stambių investuotojų, kurių Lietuvai šiuo metu trūksta.

„Čia yra gera idėja, ji nėra nauja, ji buvo gvildenta gal prieš dešimt metų. Jei to bus imtasi tai bus gerai, nes trys (Baltijos valstybių – ELTA) rinkos yra per smulkios ir jų sujungimas galėtų leisti teikti investuotojams labiau suprantamą, kokybiškesnį įmonių sąrašą ir padidinti bendrą apyvartą, kad gilėtų pati rinka ir būtų pritraukta stambių investuotojų, kurių dabar nėra“, – sako M. Dubnikovas.

Lietuvai, Latvijai ir Estijai sujungus savo kapitalo rinkas, pasak ekonomisto, būtų galima tikėtis pritraukti dar daugiau investicijų, nei Lietuva sulaukia dabar.

„Stipresnėje finansų rinkoje, kurioje dalyvauja ir Lietuvos kompanijos, pritraukus stambesnių investuotojų, būtų tikimybė, kad įmonės aktyviau naudotų finansų rinką ir jie galėtų tikėtis pritraukti kapitalo. Dabar ji tai leidžia padaryti, bet jei ji būtų nors kiek stambesnė, būtų galima tikėtis geresnių rezultatų“, – pažymi finansų analitikas.

M. Dubnikovas tikino stebintis Lietuvos kapitalo rinkų atsigavimą. Anot ekonomisto, po praėjusio ekonominio nuosmukio apyvartos rinkoje ženkliai smuko, tačiau lietuviškų įmonių patrauklumas lėmė atsigavimą.

„Dabartinė kapitalo rinka yra beatsigaunanti, nes po praėjusios krizės ji buvo ypatingai išsekusi. Apyvartos buvo sumenkusios iki minimumo, dabar jau matome ir milijono eurų apyvartas. Šiuo atveju, tikrai rinka yra pagyvėjusi ir pritraukusi daugiau pinigų ir daugiau investuotojų. Tą lemia lietuviškų patrauklumas, visų pirma, dividendinis pelningumas. Ir apskritai, pasaulyje, kuriame viskas išbrangę, lietuviškos kompanijos dar tikrai turi potencialo“, – sako finansų ekspertas.

ELTA primena, kad penktadienį Finansų ministerijos, Europos Audito Rūmų ir Lietuvos  bankų asociacijos organizuotoje konferencijoje dalyvavusi finansų ministrė Gintarė Skaistė renginio metu pareiškė, kad Lietuva, Latvija ir Estija pasirašė Susitarimo memorandumą sukurti bendrą Baltijos šalių kapitalo rinką. Anot ministrės, šiuo žingsniu siekiama stiprinti kapitalo rinkų regioninę integraciją, didinti Baltijos šalių matomumą užsienio investuotojams bei mažų ir vidutinių įmonių galimybes naudotis įvairesnėmis finansavimo galimybėmis.

Iniciatyva kurti Baltijos valstybių kapitalo rinką įrašyta ir į Vyriausybės programą.

ELTA