Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Scanpix nuotr.
Justina Vaišvilaitė-BraziulienėŠaltinis: ELTA.LT
„Apie 50 mlrd. paskolą jau paskelbė (ir suteiks) Jungtinės Valstijos, taip pat Kanada, Jungtinė Karalystė ir tikriausiai Japonija, kiek jai leidžia jos konstituciniai apribojimai“, – teigė G. Meloni, kurią cituoja „Reuters“.
Pasak jos, ES valstybės šiuo metu procese nedalyvauja.
Kaip pranešta anksčiau, Rusijai po įsiveržimo į Ukrainą 2022 m. įvestos sankcijos lėmė tai, kad buvo įšaldytas beveik 260 mlrd. eurų (278 mlrd. JAV dolerių) siekiantis Rusijos turtas, pavyzdžiui, centrinių bankų atsargos.
Apie 190 mlrd. eurų iš šių lėšų laikoma Belgijoje įsikūrusiame centriniame vertybinių popierių depozitoriume „Euroclear“, todėl ES atitenka pagrindinis vaidmuo plane kaip panaudoti šį turtą. Jungtinėse Valstijose tokio turto yra apie 5 mlrd. dolerių.
G7 susitarė panaudoti įšaldytą Rusijos turtą ir surinkti 50 mlrd. dolerių Ukrainai iki 2024 m. pabaigos. Šią paskolą teikia JAV, tačiau ją gali papildyti ES pinigai arba šalių įnašai.
Paskola bus grąžinta iš Europos Sąjungoje įšaldyto Rusijos turto gaunamų pajamų.