Aktualu![]() | Gyvenimas![]() | Pramogos![]() | + Projektai![]() | Specialiosios rubrikos![]() |
|
|
Vilnius![]() | Kaunas![]() | Klaipėda![]() | Šiauliai![]() | Panevėžys![]() | Marijampolė![]() | Telšiai![]() | Alytus![]() | Tauragė![]() | Utena![]() |
Italija / Unsplash
EtapliusŠaltinis: BNS
Tam, kad referendumas būtų laikomas įvykusiu, rinkėjų aktyvumas turėjo viršyti 50 procentų.
Pirmadienio vakaro duomenimis, į dvi dienas trukusį referendumą atėjo tik šiek tiek daugiau nei 30 procentų balsavimo teisę turinčių piliečių.
Referendumu siekta sutrumpinti laiką, reikalingą Italijos pilietybei įgyti. Jį inicijavo gyventojų kampanija, kuriai pritarė centro kairiųjų Demokratų partija (PD).
Pilnametis gyventojas ne iš Europos Sąjungos (ES), neturintis santuokos ar giminystės ryšių su Italija, prieš pateikdamas prašymą dėl pilietybės, turi 10 metų gyventi šalyje, o šis procesas gali dar užtrukti ilgus metus.
Referendumo pasiūlymu, kurį paskatino nevyriausybinių organizacijų inicijuota pilietinė kampanija, šis laikotarpis būtų buvęs sutrumpintas iki penkerių metų. Italijos įstatymai tokiu atveju būtų prilygę Vokietijos ir Prancūzijos.
Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni pareiškė, kad visiškai nepritaria šiai idėjai. Jos vadovaujama kraštutinių dešiniųjų partija „Italijos broliai“ (it. Fratelli d'Italia) teikia pirmenybę nelegalios imigracijos mažinimui, nors G. Meloni vyriausybė padidino darbo vizų, išduodamų migrantams, skaičių.
Daugelis jos dešiniojo sparno koalicijos narių ragino italus nedalyvauti referendume.
Į balsavimo biuletenį buvo įtrauktas vienas klausimas dėl pilietybės. Kiti keturi klausimai buvo susiję su darbuotojų, kurie atleidžiami iš darbo, atsiduria nesaugioje padėtyje arba patiria nelaimingus atsitikimus darbe, apsaugos gerinimu.
Kairiosios pakraipos profesinės sąjungos CGIL generalinis sekretorius Maurizio Landini pasmerkė mažą rinkėjų aktyvumą kaip „akivaizdžios demokratijos krizės“ Italijoje požymį.