Savivaldybės atstovai apsilankė pasienio ruože

Utena

Ignalinos sav. nuotr.

Reporteris EditaŠaltinis: Etaplius.lt

205288

Vasario 18 dieną Ignalinos rajono savivaldybės meras Justas Rasikas ir savivaldybės administracijos direktorė Jūratė Balinskienė lankėsi Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus pasienio rinktinės Tverečiaus pasienio užkardoje, taip pat apžiūrėjo Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje, šios pasienio užkardos teritorijoje, statomą fizinį barjerą.  Savivaldybės vadovus sutiko Tverečiaus pasienio užkardos vadas Marius Garuckas. Sienos apsaugos sistemoje jis tarnauja nuo 2001 metų. Iš Vilniaus atvykęs jaunas specialistas tarnybą kaip tik ir pradėjo šioje pasienio užkardoje. Vėliau dirbo Tverečiaus užkardos vado pavaduotoju, Specialiosios paskirties užkardos vadu. Nuo 2017 metų vadovauja užkardai. Tverečiaus pasienio užkarda saugo 52 km sienos su Baltarusija ruožą. Joje tarnauja 77 pareigūnai.

Foto galerija:

Kaip sakė pasienio užkardos vadas, dabar pas juos statybų ir projektavimo laikotarpis. Pastate vyksta remonto darbai, įrenginėjamos pasienio užkardos perimetro, vidaus patalpų apsaugos, užkardos budėtojų dalies vaizdo stebėjimo operatorių darbo vietos ir sienos stebėjimo sistemos prie valstybės sienos. Pasienio ruože bus įrengta 950 kamerų su termovizorine bei detekcine įranga, kurios bus stebimos ir valdomos užkardoje, sienos stebėjimo sistemos vaizdą galės matyti ir Vilniaus pasienio rinktinės atsakingi darbuotojai.  Užkardos budėtojų dalyje tarnybą vykdys 3-4 vaizdo stebėjimo operatoriai. Pasienio užkardos vadas parodė pasienio užkardos budėtojų dalies ir kitas patalpas, prisiminė sudėtingą ir iššūkių pilną masinės migracijos laiką, kai visur, kur tik įmanoma,  buvo apgyvendinami migrantai. Reikėjo pasirūpinti jų buitimi. Tai tęsėsi nuo praeitų metų liepos mėnesio iki lapkričio pradžios. Pasienio užkardoje tuomet nuolat gyvendavo remiančių/talkinančių pasieniečiams apie 90 žmonių, dauguma jų buvo kariai, policijos pareigūnai, apie 20 neteisėtų migrantų, kurių skaičius pora parų taip pat siekė 90. Pasienio pareigūnai dirbo be atostogų, neskaičiuodami valandų, kai kurie, ir pats vadas, miego vietas buvo įsirengę savo kabinetuose.

Apvaikščiojus užkardos patalpas ir jos aplinką, savivaldybės vadovai pakviesti pasižiūrėti, kaip vyksta fizinio barjero statybos. Pasieniečių transportu važiuota pro Galalaukius, Pivorus, Lazinkas, stabtelėta tarp Lazinkų ir Pajuodupio kaimų, paskui pasiekta visiškai negyvenama Grigališkė ir vieta, kur susijungia Tverečiaus ir Adutiškio pasienio užkardų teritorijos. Vėliau nuvažiuota ir į vietą, kur yra Tverečiaus ir Adutiškio pasienio užkardų ruožų sandūra, taip pat  aplankytas prie pat sienos su Baltarusija esantis ryčiausias rajono ir Lietuvos taškas – Vosiūnų kaimas.

Baltarusijos režimui pradėjus hibridinę ataką prieš Lietuvą ir į Lietuvą ėmus plūsti nelegaliems migrantams, sprendimą  įrengti fizinį barjerą Vyriausybė priėmė 2021 metų rugpjūčio 23 dieną. Šio valstybinės reikšmės projekto vykdytojas – Energetikos ministerijos valdoma įmonių grupė „EPSO-G“, kuri iki 2022 metų rugsėjo prie sienos su Baltarusija įrengs maždaug 500 km ilgio fizinį barjerą. Bendras Lietuvos sienos su Baltarusija ilgis yra 679 kilometrai. 

Tverečiaus pasienio užkardos teritorijoje fizinį barjerą planuojama baigti iki rugpjūčio mėnesio. Kaip sakė vadas M. Garuckas, jau įrengta apie 12 km koncertinos (3x2x1). Barjero konstrukciją sudaro prie pat valstybinės sienos ribos tiesiama koncertinos piramidė (3+2+1). Šalia jos įrengiami tvoros segmentai su viena koncertinos spirale viršuje. Bendras tvoros su koncertina aukštis virš žemės siekia maždaug 4 metrus. Apie 1,5 m nuo tvoros bus tiesiami kabeliai, tvirtinamos kameros, kurių kiekviena apims maždaug 80 m stebėjimo lauką. Prie pasienio stulpų tvoroje bus įrengiami varteliai ir siauresnė 5 dalių koncertinos piramidė (2+2+1). Dar 2,5-3 m juosta paliekama pasieniečių patruliavimui. Žinoma, esant tokiai apsaugos sistemai, kasdienio patruliavimo reiks mažiau, bet visgi nustatytais laiko intervalais bus tikrinama siena, įvertinama, ar neatsirado pėdsakų ir kitų pažeidimų. Kameroms užfiksavus judesį,  tuoj pat bus siunčiami patruliai. Kaip sakė vadas, yra numatytas ir pratybų metu išbandytas reagavimo laikas.

Buvo įdomu ne tik apžiūrėti, bet ir paliesti tą garsiąją koncertiną bei įsitikinti, kad ji tikrai labai aštri. Spiralės formos aštrių briaunų viela gaminama 70–130 cm diametro spiralių ir gali būti suspausta patogiam transportavimui. Dėl šios priežasties viela ir pavadinta kaip  muzikinis armonikų šeimos instrumentas – koncertina.

Garuckas minėjo, kad šiuo metu situacija Tverečiaus pasienio užkardos veikimo teritorijoje stabilizavosi, dar vis sulaikomi sieną kertantys asmenys, bet tai jau yra pavieniai, prieglobsčio prašantys, režimo persekiojimą patyrę ar patiriantys Baltarusijos piliečiai. Nuo spalio mėnesio tokių atvejų buvo apie 30, šiais metais – 4. Dėl šių asmenų sprendimai priimami per 2-4 paras.

Susitikimo su pasieniečiais metu buvo aptarti ir gyventojų keliami klausimai. Vienas jų – kaip bus tiesiama koncertina net 30 km pasienio teritorijoje tekančia Dysnos upe. Vadas minėjo, kad koncertina planuojama maždaug 15 km ruože, nuo Vosiūnų iki Tverečiaus ežero. Didžiausios problemos – tai Didžiasalio ir Popovkos kaimų teritorijose esančios užliejamos pievos. Kai kur šiose teritorijose vandens lygis pakyla net 2 metrus, yra daug kanalų, melioracijos griovių, todėl projektuojant darbus reikės papildomų sprendinių. Jau dabar suplanuota 41 pralaida. M. Garuckas minėjo, kad su gyventojais visi šie klausimai bus aptariami, nuolat bendraujama su Didžiasalio seniūnu, sulaukiama pagalbos ir iš ūkininkių, ,,Birvėtos tvenkinių“ įmonės. Jis nuramino ir žvejus, kuriems, kaip sakė,  tikrai užteks vietos žvejybai.

Savivaldybės vadovai pasieniečiams dėkojo už galimybę iš arti pamatyti statomą barjerą, aptarti esamą situaciją ir vėliau informaciją pateikti rajono gyventojams. Meras Justas Rasikas Tverečiaus pasienio užkardos vadui Mariui Garuckui įteikė savivaldybės suvenyrus, linkėjo sėkmingos tarnybos jam ir visam užkardos kolektyvui bei sakė, kad savivaldybė visada pasirengusi bendradarbiauti ir pagal galimybes pagelbėti mūsų visų saugumą užtikrinantiems pasieniečiams.  

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt