PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2022 m. Rugpjūčio 6 d. 13:13

Istorinių ąžuolų sodinukai ieško šeimininkų

Šiauliai

Maždaug du šimtai ąžuoliukų ieško savininkų. (A. Rutkausko nuotr.)

Asta ŠiukšterienėŠaltinis: Etaplius.LT


242246

Istorinių taikos ąžuolų sodinukams ieškomi būsimi savininkai. Šiaulietė jų turi apie du šimtus ir dovanotų asmenims ar organizacijoms, norinčioms pasodinti ąžuolų giraitę ar pavienį medį.

Istorinių taikos ąžuolų daigai

Šiauliuose gyvenančios Bronės Gricienės sode jau ketverius metus auga maždaug du šimtai ąžuoliukų sodinukų, kuriuos šiaulietė norėtų dovanoti žmonėms ar organizacijoms.

Moteris sako, kad tai ypatingi sodinukai, mat giles ji parsivežė iš savo tėviškės – Pasvalio rajono Nečionėlių kaimo.

A. Rutkausko nuotr

„Jos yra nuo labai seno ąžuolo. Tie ąžuolai, manoma, kadaise buvo sodinti vardan taikos po lietuvių ir švedų karų prieš 300–400 metų. Bet jų išlikę labai nedaug. Mūsų kaime buvo trys tokie istoriniai ąžuolai. Liko tik vienas“, – pasakoja senjorė.

Idėja pratęsti taikos ąžuolų gyvavimą kilo visai netikėtai – po to, kai moteris prisirinko per daug gilių kavai.

„Prisirinkau rudenį gilių, nes norėjau kavos pasidaryti. Kiek jau prisilaupiau – tiek pasidariau, o apie likusias pagalvojau: dainuojame „Žemėj Lietuvos ąžuolai žaliuos...“ – tai ko man jų nepasodinti? Susodinau visą eilutę. Dalį išnešiojo kėkštai. Likę sudygo ir auga. Galvoju: gerai, jei nors kelis ąžuoliukus po savęs paliksiu“, – prieš ketverius metus gimusį sumanymą mena Bronė.

A. Rutkausko nuotr.

Ąžuolo galia

Bronė sako, kad vaikai bėgdavę specialiai po tuo ąžuolu pastovėti – kažkoks ypatingas jis atrodė.

„Nuo mažų dienų kažkaip ypač gera būdavo stovėti po tuo ąžuolu. Atsirėmei į storą tvirtą medį ir taip mistiškai gera būdavo. Tiesiog taip savaime, nei kas ką sakė, o tais laikais apie energijos pasikrovimą niekas nešnekėdavo. Ypatinga energija jo – gal todėl, kad taikai sodintas“, – apie neįtikėtiną ąžuolų energiją sako Bronė.

Todėl jai labai norėtųsi, kad ir dabar jie tęstų savo gyvavimą ir toliau neštų taikos idėją, kuri dabar, vykstant karui kaimynystėje, aktuali kaip niekad.

„Mano nuomone, jei tas giles aš rinkau nuo taikos vardan sodinto ąžuolo, tai labai gerai būtų, kad jie ir dabar dėl taikos būtų sodinami. O kur – nežinau, nes jų daug. Gal ir ne visi vienoje vietoje galėtų augti, gal ir keli pasidalytų“, – svarsto moteris.

A. Rutkausko nuotr.

Ieškomi ąžuoliukų savininkai

Moteris sako, kad buvo entuziastų, žadančių pasiimti ąžuoliukus, tačiau kol kas niekas nesiryžo. Žinia, ąžuolas – didelis medis ir ilgaamžis, jam reikia daug erdvės, didelė ir jo paunksmė, ir šaknys, todėl augimo vieta turi būti atsakingai apgalvota ir parinkta.

Dabar gi labiausiai moteriai nesinorėtų, kad tie sodinukai prapultų, nes taikos daigų dabar reikia kaip niekada: „Kur kas sodins – nesvarbu, tegu tik juos pasodina ir tegu jie augina taiką. Kratausi tos minties, kad jie būtų niekam nereikalingi.“

Šiaulietė sako, kad jai nėra svarbu, kas jos ąžuoliukus priglaus – pavieniai žmonės ar kokios nors organizacijos. Nereikia jai nei vardinės giraitės, nei alėjos.

„Pasiimdami sodinukus, gali manęs net neminėti niekur. Tiesiog, kai aš numirsiu, iš aukštybių matysiu tuo ąžuolus, savo sėtus, augintus. Svarbu, kad liktų jie ateities kartoms, nes vis tik ąžuolas yra ąžuolas. Gal ir mirčiau su ta mintimi, kad „žemėj Lietuvos ąžuolai žaliuos“, – apie savotišką palikimą kalba šiaulietė B. Gricienė.

Norintieji sodintis baltišką ąžuolų giraitę ar nors keletą galiūnų, o gal surengti kokią nors ąžuolų sodinimo akciją taikos vardu, gali kreiptis tiesiogiai į Bronę Gricienę feisbuke ar telefonu +370 673 90 305.