Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
|
 |
 Pasirinkite savo miestą
|
Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotr.
Karolina BandzaitėŠaltinis: Etaplius.LT
Apie parodą „Tikėti ar netikėti: sąmokslo teorijos“ redakcijai papasakojo Lietuvos nacionalinio muziejaus generalinė direktorė ir parodos Lietuvoje iniciatorė dr. Rūta Kačkutė.
– Kaip gimė parodos idėja?
– Tarptautinė paroda Lietuvos nacionalinio muziejaus Istorijų namuose „Tikėti ar netikėti: sąmokslo teorijos“ – trečia šios temos interpretacija. Pirmosios autoriai – Dalheimo vienuolyno fondo Vestfalijos Lipės krašto vienuolynų kultūros muziejus Vokietijoje, antrosios – Liuksemburgo miesto muziejus. Būtent pastarajame ir pamačiau parodą. Idėja pristatyti ir adaptuoti šią parodą kilo todėl, kad vėl gyvename neramiais laikais, o sąmokslo teorijų atsiradimas labai priklauso nuo istorinių aplinkybių: karų, krizių ar kataklizmų. Sąmokslo teorijas kaip oficialią grėsmę įžvelgia ir Europos Komisija, kuri yra sukūrusi specialius įrankius, padedančius atpažinti sąmokslo teorijas, ir nuolat teikia informaciją, kaip žiniasklaida ar žmonės turi elgtis jas aptikę.
– Kokia yra pagrindinė parodos žinutė, kurią siekiate perteikti lankytojams?
– Tikimės, kad ši paroda padės lankytojams geriau suprasti, kokios sąmokslo ir melagienų ištakos, kaip sąmokslo teorijos mutuoja, kokie dekonstrukcijos principai gali padėti jas atpažinti, nes kiekviena jų turi tam tikrą panašią pamatinę schemą. Šiandien per visus įmanomus kanalus mus pasiekia perteklinė informacija, turime nuolat sau atsakyti į klausimą: tikėti ar netikėti. Tačiau kad atsektume, kas yra tiesa, o kas ne – reikia suprasti ištakas, nuolat tikrinti savo budrumą ir lavinti kritinį mąstymą. Manau, svarbu suprasti, kad esame neatsiejama pasaulio dalis, kad sąmokslo teorijos turi universalią kalbą. Todėl tikiuosi, kad parodoje atrasti dalykai pasitarnaus ir kiekvieno kasdienybėje.
– Ar paroda susijusi su aktualiomis temomis ar reiškiniais, kurie vyksta dabar?
– Kiekvienoje muziejaus parodoje ieškome sąsajų su šiandiena, o ši paroda kaip niekad aktuali. Štai dabartinis Rusijos karas prieš Ukrainą vyksta ne tik fiziniu, bet ir skaitmeniniu pavidalu. Propaganda plinta visais įmanomais kanalais, o ji – neatsiejama nuo sąmokslo teorijų, taigi parodoje, apimant visus svarbiausius istorinius etapus, kalbama apie tai, kas vyksta šiandien. Pasirodo, praeitis niekur nedingo – ji kaip niekad gyva. Jau minėtas propagandos aparato kūrimas, vėl grįžtantis antisemitizmas, be to, viena parodos erdvė skirta būtent XXI amžiaus sąmokslo teorijoms.
– Kaip paroda skatina kritinį mąstymą?
– Mokslininkai kalba apie tai, kaip melagienos gali paveikti mūsų mąstyseną, mus suklaidinti, kaip sensacingų melų pagalba atitraukiamas mūsų dėmesys nuo nepatogių temų. Visa tai sukuria atmosferą, kurioje tampa apskritai sunku pasitikėti bet kokia informacija. Todėl atsiranda tinkama terpė piktavalių veikėjų manipuliacijoms. Parodoje atrinkti eksponatai patys pasakoja apie sąmokslo teorijų ištakas, jų mutavimą per laikmečius, o šalia pateikti kontrargumentai diskredituoja įvairias konspiracijas ar melagienas. Parodos kuratorės dr. Ina Ėmužienė ir dr. Milda Kvizikevičiūtė atliko didžiulį tyrimą, kokią vietą sąmokslo teorijos užimą kolektyvinėje sąmonėje, kaip pasitelkiant spekuliacijų, baimės elementus sąmokslo teorijos sujungia pasakojimus, turinčius įtakos istorijos eigai, tautų likimui ir net asmeninei tapatybei. Svarbiausia parodoje buvo atskleisti, kokiu principu veikia sąmokslo teorijos: jos grindžiamos prielaida, kad tam tikras įvykis ar situacija yra sąmokslo – slapto kelių žmonių susitarimo – rezultatas, kuriuo paprastai siekiama neteisėtų tikslų. Nors sąmokslai yra tikri įvykiai, sąmokslo teorijos yra tik spekuliatyvaus pobūdžio šių įvykių paaiškinimas – jos siūlo paprastus sudėtingos tikrovės paaiškinimus. Kartu sąmokslo teorijos sukuria ir priešų stereotipus. O tokie kaltinimai gali turėti skaudžių pasekmių. Prisiminkime dar viduramžiais prasidėjusį žydų tautos demonizavimą ir persekiojimą, kuris XX amžiuje virto viena iš didžiausių žmonijos tragedijų – Holokaustu.
Tačiau parodos esmė – ne baksnoti pirštu ir aiškinti, kad vienaip galvoti blogai, kitaip – gerai. Svarbiausia mums buvo perteikti sąmokslo teorijų funkciją ir sklaidą, taip siekiant atkreipti dėmesį į jų poveikį, skatinti kritiškai vertinti informacinį triukšmą. Tad lankytojas, turėdamas šias žinias, suprasdamas sąmokslo teorijų veikimo principus, gali pasitelkti kritinį mąstymą ir atitinkamai įvertinti gaunamą informaciją. Labai džiaugsimės, jei po parodos norėsis praplėsti akiratį. Pasirinkimas – tikėti ar ne – iš tiesų priklauso nuo kiekvieno mūsų. Juo labiau kad sąmokslo teorijos bent jau artimiausiu metu niekur nedings. Taigi, pasitelkus dokumentinį paveldą, kilnojamas kultūros vertybes ir šiuolaikinių medijų pavyzdžius, siekiame ugdyti kritinį lankytojų mąstymą ir gebėjimą atpažinti.
– Į kokią auditoriją orientuojasi paroda?
– Į parodą kviečiame visus besidominčius šiandieniniais geopolitiniais kontekstais, neabejingus istorijai, smalsius asmenis. Manau, kad ši paroda pasitarnautų kaip puiki mokomoji medžiaga ir studentams, ir moksleiviams bei jų mokytojams. Kartu nepamiršome ir mažesnių lankytojų. Nuostabi animatorių komanda sukūrė penkis animacinius filmukus, kurie patiks ne tik vaikams, bet padės ir jų tėveliams savo atžaloms paaiškinti, ką reiškia filmukuose pasakojamos istorijos.
Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt
