Istorija tapęs Lietuvos kelių muziejaus skyrius: Medžioklės, faunos ir gamtos skyriuje buvo saugoma mamuto iltis

Vilnius

Etaplius SistemaŠaltinis: Etaplius.lt

167574

Lietuvos kelių muziejus,­ įsi­kūręs Vievyje, saugo per 6 tūks­tančius įvairių eksponatų. Grei­čiausiai prakalbus apie Kelių mu­ziejų, niekam net nekiltų kita mintis, kad šiame muziejų yra eksponuojama technika. Ši mintis yra teisi tik iš dalies, nes šiame muziejuje saugoma visa kelių istorija – nuo archyvinių dokumentų, uolie­nų ir medžiagų, kuriomis yra grįsti keliai, technikos, kuri važinėja keliais, iki keliuose žuvusios faunos.

Kelių muziejuje ilgus metus buvo saugomos kelyje žuvusių žvėrių iškamšos. Medžioklės, faunos ir gamtos skyrius Lietuvos kelių muziejuje, perėmus jį akcinei bendrovei „Kelių priežiūra“, buvo panaikintas, tačiau jis liko daugelio muziejaus lankytojų atmintyje bei tapo muziejaus istorijos dalimi.

Medžioklės, faunos ir gamtos skyriaus atsiradimo istorija
Medžioklės, faunos ir gamtos skyriaus Lietuvos kelių muziejuje dėl tam tikrų aplinkybių nebėra, tačiau šis skyrius tikrai ryškiai įsirašė į muziejaus istoriją. Daug kam galbūt kyla klausimas, koks ryšys yra Kelių muziejaus su žvėrimis, tačiau kaip sako muziejaus įkūrėjas Juozas Stepankevičius, žvėrys yra neatsiejama kelio dalis, nes kiekvienais metais įvyksta tikrai daug nelaimių kelyje, susijusių būtent su žvėrimis.

Pati muziejaus pradžia ir prasidėjo nuo Juozo Stepankevičiaus rinktos asmeninės gy­vūnų iškamšų kolekcijos, kurią jis saugojo savo namuose bei viešosios įstaigos „Automagistralė“ ir akcinės bendrovės „Kelda“ patalpose. „Mano kolekcija prasidėjo nuo žvėrelių, o pati pradžia buvo maždaug 1967 metais. Pradėjau rinkti kolekciją, bet ji buvo renkama sau, todėl visas procesas ilgai tęsėsi.

Dalį eksponatų saugojau namuose, o kitą dalį dabartiniame muziejuje. Muziejų oficialiai atidarėme 1995 metais, nuo pačios kolekcijos rinkimo pradžios­ praėjo tikrai nemažai laiko. Bet reikia atkreipti dėmesį į tai, kad 1995 metai – tai tik oficialaus atidarymo data, o viskas, kas yra eksponuojama, čia buvo ir anksčiau. Čia lankėsi ir valdžia, ministrai, viską reikėjo paruoš­ti. Muziejus gana platus – čia yra angaras, kuriame laikoma didžioji technika, čia taip pat yra Geologijos skyrius, kuriame saugomi akmenys, ilgą laiką, kaip ir minėjau, gyvavo Medžioklės skyrius, kurio dabar yra likusi tik nedidelė dalis. Ten žmonės išvysdavo keliuose žuvusius žvėris“,- pasakoja J. Stepankevičius.
1985 metais prie naujai pastatyto Vievio kelių valdybos Nr. 6 administracinio pastato buvo rekonstruotas priestatas buitinėms-kultūrinėms reikmėms vykdyti. Jame vietoje partinio-politinio švietimo kabineto 1989 m. iš tuometinio Vievio kelių statybos valdybos Nr. 6 viršininko, medžiotojų būrelio pirmininko J. Stepankevičiaus namų buvo perkelta pirmoji faunos ekspozicija. Prieš rengiant pirmąją ekspoziciją buvo kreiptasi į Gamtos apsaugos ministerijos Medžiotojų ir žvejų draugijos skyrių dėl minizoo­logijos muziejaus įkūrimo, tačiau tuo metu prašymas nebuvo patvirtintas, o eksponatus buvo siūlyta padovanoti Kaune įsikūrusiam zoologijos muziejui, bet J. Stepankevičius tam nepritarė ir toliau eksponatus kaupė savo namų sandėliuke.

Faunos ekspoziciją ir jos komplektavimą buvęs medžiotojų būrelio pirmininkas pradėjo nuo laukinių žvėrelių ir paukščių iškamšų komplektavimo, kurios buvo paruošiamos tuo metu žinomo šios srities specialisto kauniečio Juliaus Zacharevičiaus.

Medžioklės, faunos ir gamtos skyriaus ekspozicija
Pirmieji eksponatai – žebenkšties ir kurmio iškamšos. Šie gyvūnai buvo sumedžioti šalia kelio Vilnius–Kaunas. Kurmis buvo pagautas paties J. Stepankevičiaus 1986 metais, o žebenkštis šuns pagauta 1987 metais. Visi eksponatai kurį laiką buvo saugomi J. Stepankevičiaus sandėliuke, tačiau 1991 metais naujame pastate, 34 kvadratinių metrų erdvėje, buvo įrengta nuolatinė medžiojamųjų žvėrių ir paukščių ekspozicija.
Medžioklės skyriuje muziejaus lankytojai ilgus metus galėjo išvysti ne tik keturiose vitrinose eksponuojamas gyvūnų iškamšas, medžioklės amuniciją, ragų trofėjus, medžioklės literatūrą, bet ir šešis stendus apie medžioklę bei Vievio medžiotojų būrelio veiklą, taip pat žinomų dailininkų nutapytus paveikslus, kuriuose vaizduojamas medžioklės globėjas šv. Hubertas. Medžioklės skyriui skirtose patalpose ant sienų buvo pakabinti žvėrių kailiai: briedžio, tauriojo bei šiaurės elnio, vilko, stirnos, šerno, kiškio. Medžioklės skyriuje buvo galima išvysti ir kai kurių žvėrių, tokių kaip: bebrų, voverių, kiaunių, kurmių, ūdrų, šernų, elnių ir kitų gyvūnų bei paukščių iškamšas.

Taip pat šiame skyriuje tarsi apsauginis stovėdavo ir medžiotojo manekenas su visa medžioklės amunicija. Manekeno galva buvo išdrožta iš medžio 1991 metais Vievyje, o manekeno ekspozicinį kūną padovanojo Trakų universalinės parduotuvės direktorius. Manekeno rankos ir kojos buvo padarytos iš medžio Vievio įmonės „Kelda“ stalių. Medžiotojas buvo papuoštas tarybinio karininko kostiumu, padovanotu Ruklos karininko, desantininkų dalinio atstovo, o ant eksponuoto manekeno peties kabojo vienvamzdis šautuvas, naudotas prieš daugiau nei šimtą metų – 1917-aisiais.

Eksponatų aprašymai saugomi inventoriaus knygoje
Kaip buvo minėta anksčiau, ke­lyje įvyksta labai daug nelaimių, kurios yra susijusios su į kelią iš­bėgusiais gyvūnais. Šiame skyriuje žvėrių iškamšų eksponatai taip pat turėjo ir liūdnų istorijų, kurios buvo įvykusios būtent eismo metu. Nors šios ilgus metus veikusios ekspozicijos Lietuvos kelių muziejuje ir nebėra, skyriaus inventoriaus knygose yra išlikusi istorija ir išsamūs aprašymai apie anksčiau eksponuotus eksponatus.

Apie muziejuje buvusią elnio iškamšą skyriaus inventoriaus knygoje galima rasti tokį prierašą: „1998 metų spalio 23 dieną kelyje Vilnius–Kaunas 34 kilometre įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė taurusis elnias ir automobilis „Iveco“, įvykio metu elnias žuvo vietoje, mašina buvo stipriai apgadinta“. Elnio iškamša buvo padaryta Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejuje, o vėliau buvo saugoma Lietuvos kelių muziejuje, įsikūrusiame Elektrėnų savivaldybėje – Vievyje“. Šalia buvo nurodoma ir kaina – 1500 litų. Tokie eksponatai ir išlikę prierašai parodo ne tik žvėris, kurie yra sutinkami ne tik Lietuvos miškuose, bet ir jų keliuose, tačiau saugo istoriją, kuri at­spindi keliuose įvykusias nelaimes.
Šioje skyriaus inventoriaus knygoje buvo saugomi ir iškamšų perdavimo aktai. Viename iš jų yra minima, kad 2009 metų lapkričio 19 dieną Juozui Stepankevičiui už 1200 litų yra perduodama ūdros iškamša. Iškamšos darytojai Benjaminas Talandis ir Valentinas Juška raštu patvirtino, kad iškamšos amžius – „užteks ir tavo anūkams“. Tokie prierašai kelia šypseną ir parodo, kokie smagūs buvo žmonės, prisidėję prie muziejaus eksponatų.
Muziejuje buvo saugomos ir dvi šeškų iškamšos: „Vienas pagautas šunų, kitas spąstuose Vievio apskrityje. Iškamšos paruoštos pensininko J. Zacharevičiaus 1988 metais. Kiekvienos iškamšos kaina po 120 rublių“.
Šiame skyriuje buvo saugoma įvairi medžioklės atributika: skrybėlės, spąstai (vienas vienetas stambiems žvėrims ir keturi vienetai smulkiems žvėrims), kilpos, tarškalai, naudoti medžioklėse medžio­jant su varovais, žalvarinės dūdos, įgytos ne tik Lietuvoje, bet ir Lenkijoje, Azerbaidžane, švilpukai antims medžioti. Čia buvo galima išvysti net parakinę, kuri buvo padaryta iš karvės rago, iš kurios išpiltu paraku buvo užtaisomi senoviniai šautuvai. Šis eksponatas buvo gautas iš Jiezno medžiotojo. Medžioklės, faunos ir gamtos skyrius buvo eksponuojami net keletas senovinių žibintų, dar kitaip žinomų kaip liktarnos. Šie žibintai buvo gaminami fabrikuose ir naudojami pasišviečiant lauke bei ūkiniuose pastatuose. Čia buvo saugomi ir kelio ženklai, kurie įspėja vairuotojus apie kelyje galėjusius pasirodyti žvėris.

Grįždamas mintimis į praeitį ir prisimindamas dar visai netolimus laikus, kai Lietuvos kelių muziejuje veikė Medžioklės, faunos ir gamtos skyrius, muziejaus įkūrėjas Juozas Stepankevičius sako, kad šis skyrius buvo vienas iš įdomiausių muziejaus lankytojams. „Į muziejų daugiausiai atvyksta mokyklinio amžiaus vaikai, juos čia atveža mokyklos. Taip pat labai dažnai atvažiuoja šeimos. Muziejų yra aplankęs ir labai žinomi žmonės. Mes turime svečių knygą, kuri yra vedama nuo pat muziejaus atidarymo pradžios. Čia savo atsiliepimus, palinkėjimus palieka muziejaus svečiai. Dažnai čia atvyksta ir patys kelininkai iš visos Lietuvos. Labiausiai muziejaus lankytojus sudomina eksponuojamas transportas ir žvėrelių skyrius, kurio dabar jau nebėra“,- pasakoja Juozas Stepankevičius.

Seniausias eksponatas – buvusiame Medžioklės, faunos ir gamtos skyriuje
Lietuvos kelių muziejuje yra tikrai gausu senų eksponatų, kurių niekur kitur šiuolaikinės visuomenės žmogus, greičiausiai, dabar negalėtų išvysti. Tačiau kai kalbama apie jau istorija tapusį Medžioklės, faunos ir gamtos skyrių, galima teigti, kad seniausias jo eksponatas, kuris skaičiuo­ja begalę metų – tai vieno iš seniausio mūsų krašte gyvenusio gyvūno – mamuto – iltis, rasta 1972 metais Kazokiškių žvyro karjere, kasant ir kraunant žvyrą. Mamuto iltis sužavėdavo muziejaus lankytojus, o jos ilgis siekė metrą.

Mamuto iltis buvo rasta iškasus maždaug dešimties metrų gylio duobę trečioje karjero eksploatavimo pakopoje. Kai iltis buvo ką tik rasta, ji buvo ilgesnė. Mamuto iltis tuo metu buvo dviejų metrų ilgio, tačiau keliant žvyrą specialia technika iltis iškrito ir skilo. Dalis skilusios mamuto ilties buvo eksponuojama Lietuvos kelių muziejuje, o kita ilties dalis buvo padovanota Trakų istoriniam muziejui.

Mokslininkai nustatė, kad Kazokiškių karjere rastai mamuto ilčiai yra daugiau kaip 30 tūkstančių metų. Tą dieną, kai buvo rasta ši iltis, ekskavatorių vairavę darbuotojai pasakojo, kad galbūt karjere buvo ir visas mamuto skeletas, tačiau vyrai pamanė, kad tai tiesiog medienos liekanos, nes toje vietoje, kurio­je buvo rasta ši iltis, anksčiau buvęs miškas. Ekskavatorių vairavę darbuotojai sakė, kad nebuvo net galima įsivaizduoti, kad tokio žvėries liekanų būtų galima aptikti tiesiog darbo vietoje – Kazokiškėse esan­čiame žvyro karjere.
Ilgametis Lietuvos kelių muziejaus direktorius ir vienas iš įkūrėjų Juozas Stepankevičius sako, kad paskutiniaisiais skyriaus gyvavimo metais Medžioklės, faunos ir gamtos skyrius naujais eksponatais jau nepasipildydavo, nes kelias yra aptvertas specialiais atitvarais, apsaugančiais nuo į kelią iššokančių žvėrių, todėl šiame skyriuje sukaupti turtai buvo labai vertingi savo istorija.

Eglė Butkutė

Nuotraukos iš asmeninio albumo

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt