Įstatymo pataisos padės plėsti dviratininkams reikalingą infrastruktūrą

Lietuva

Pixabay.com nuotr.

Etaplius.ltŠaltinis: BNS

259555

Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) finansavimo įstatyme siūloma aiškiai numatyti, kiek lėšų iš šios programos turi būti skiriama išskirtinai dviračių ir mikromobilumo priemonių infrastruktūrai.

Tai numatančias įstatymo pataisas įregistravo Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos (TS-LKD) narys Andrius Kupčinskas.

Jei Seimas pritartų, įstatyme būtų numatyta, jog saugaus eismo ir darnaus judumo priemonėms vietinės reikšmės keliuose finansuoti turi būti skiriama ne mažiau kaip 15 procentų, o iš jų ne mažiau 5 procentai dviračių ar mikromobilumo priemonių infrastruktūros plėtrai ir priežiūrai.

Projekto autorius A. Kupčinskas mano, kad reikalinga aiški finansavimo riba, kuri numatytų mažiausią skiriamą dalį tokioms darnaus ir ekologiško judumo priemonėms kaip dviračiai ar elektriniai paspirtukai.

Pasak A. Kupčinsko, dviračių infrastruktūros plėtra ne tik užtikrina darnų judumą, tačiau mažina automobilių spūstis ir stiprina dviratininkų sveikatą. Jis atkreipia dėmesį, kad mikromobilumo priemonių plėtra miestams yra naudinga tuo, kad tai perėjimas prie mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių ir tvarių transporto rūšių.

Taip pat tikimasi, kad šis įstatymo projektas paskatins verslą siūlyti darbuotojams naudotis dviračiu ar elektriniu paspirtuku kelionei į darbą, įrengti vietas dviračių laikymui.

Projektą parengęs A. Kupčinskas sako, kad remiantis 2022-2024 metų KPPP lėšų duomenimis, pagal šį įstatymo pakeitimą, dviračių ir mikromobilumo priemonių infrastruktūrai per metus galėtų būti skiriama iki 9 mln. eurų kasmet.

Siūloma, kad įstatymo pataisos įsigaliotų 2025 m. liepos 1 d.

Šį mėnesį tai jau trečia, Seimo narių įregistruota, Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo pataisų iniciatyva.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijai- Krikščioniškų šeimų sąjungai (LLRA-KŠS) atstovaujantys Seimo nariai Rita Tamašunienė ir Česlav Olševski siūlo iki 30 procentų Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) rezervo lėšų skirti žiedinėms – aplink didžiausius miestus esančioms Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių ir Vilniaus rajonų savivaldybėms, primena ELTA.

R. Tamašunienė tikisi, kad siūlomi įstatymo pakeitimai leis pagerinti žiedinių savivaldybių kelių būklę, jų priežiūrą, bus užtikrintas saugesnis eismas ir palankesnė investicinė aplinka rajonuose.

Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūno pavaduotojas Eugenijus Sabutis įregistravo Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio ir Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymų pataisas, kuriomis siūloma automobilių taršos mokesčio pajamas nukreipti į kelių tvarkymą.

Seimo narys siūlo surenkamomis pajamomis iš automobilių registracijos mokesčio papildyti Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) sąmatą. Pasak E. Sabučio, siūlomas pakeitimas leistų papildomai finansuoti gana apleistą kelių tinklo infrastruktūrą, o šios lėšos galėtų paspartinti ir avarinės būklės tiltų remontą.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt